Vaikelis tikriausiai jau sveria 1,700 kg ir yra apie 43 cm ūgio, taigi, yra maždaug kaip didelis greipfrutas. Kojų ir rankų pirštų nagučiai jau visiškai užaugę.
Štai, jau peržengėme dar vieną savaitę. Laikas tikrai bėga nepastebimai. Šią savaitę galiausiai susipirksiu leliukui kraitelį. Tik vežimėlį su vyru nusprendėme pirkti kitą mėnesiuką. Pagalvojome, kad dar laiko šiam pirkinukui turime.
Su naujais metais prasidėjo ir naujos bėdos. Taip taip... prasidėjo hormonų audros. Noriu verkti ir, rodos, niekas manęs nesupranta. Tikiuosi, greitu laiku viskas susitvarkys.
Lankiausi ir pas ginekologę, kuri man 34-tą savaitę paskyrė echo. Labai apsidžiaugiau, nes turėsiu sausio 30 dieną dar vieną susitikimą su stebuklėliu. Kitas vizitas pas gydytoją tik po 4 savaičių. Šiaip visa kita - kaip iš pypkės. Svoriukas auga normaliai. Per dvi savaites, pasak gydytojos, nepriaugau nė gramo, tad mano sąskaitoje, pasak jos, yra 7 kg.
Domėjausi jau ir dėl gimdymo Šiauliuose, bet gydytojai rekomenduoja pasirinkti Kauną arba Vilnių. Ten, pasak jų, saugiau būtų ne tik man, bet ir leliukui.
Pilvelio gyventoja neleidžia mamytei naktimis ramiai miegoti, tik pakeičiu padėtį, tai ir mažąjai princesei reikia keisti vietą, tad pilvas geras penkias minutes banguoja nesustodamas, kol stebuklėlis randa sau padėtį.
Šiaip galiu pasidžiaugti, kad miegas gal kiek nežymiai suprastėjo, o šiaip miegu normaliai. Tikiuosi, taip išsimiegoti iki nėštumo pabaigos.
Šiai savaitei tiek. Iki susitikimo kitą savaitę. Tikiuosi, kitą savaitę galėsiu pasidžiaugti, kad ašarų pakalnės pasibaigė ir galėsiu toliau mėgautis šiuo stebuklingu laikotarpiu.
Be galo laiminga nėštukė Jolita
rugpjutis
blogietee