Labas labas jau sakom 36- aja savaitėlę! :)
Pradėsiu nuo mamuko savijautos.
O gi darosi vis sunkiau ir sunkiau... Mėgavimasis pavirto į pabaigos laukima. Kodėl?
- po tiek laiko, nešiojimo norisi pagaliau išvysti savo mažiu... nors tikrai neskubinu ir jis pats turi pajusti kada jau bus laikas ateiti į šį pasaulėlį.
- kad žirniukas jau didelis mama puikiai jaučia, kai jau ir truputį skausmingiau sujuda. Kartais išspaudžia ir žodelį - auč-. Nieko čia baisaus, man tai iškenčiama, tiesiog leliuko jau net gaila darosi, kaip jam jau ankšta ten. Vis kalbu, taip turi būti, o kai išlysi mes tada atsipalaiduosim ir judėsim kaip tik norėsim!!!
- paprakaituoju vis daugiau ir daugiau... nors guodžia tas, jog gimdysiu vasaros pradžioje ir nereikės kentėti vasaros karščiu su pilveliu.
- Prasidėjo dubens kaulu skausmeliai, išlipinėju iš lovos dar ilgiau :) ir dažniau naktį...
- Save jau vadinu vaikščiojančiu balionėliu arba žiurkėnu, nes žandai dar putlesni pasidarė. Ir šeip, jei jau reik kur išeiti, sunku susirasti ka apsirengti, atrodo, nei tas netinka, nei kitas... O tada sėdžiu, pykstu ir sakau, kad niekur nebeinu. Juokinga, bet kaip maža mergaitė. Tetukas mūsu tik sako, gražiai atrodai, viskas tinka... O aš dar labiau inkščiu... Uoj... Nelengva :)
- Nuotaiku kaita vėl drumščia ramybę. Būna atsikeliu, o nuotaikos net su žiburiu nerasi ir taip visa diena. Verkimas irgi neišvengiamas dėl kartais neaiškiu priežasciu... Džiaugiuosi, kad juokas, kaip ir verkimas manęs taip pat neapleidžia. Tai suteikia pozityvizmo ir optimizmo...
Viskas tikrai nėra dar taip blogai, bet tiesiog gaila, kad jau nebepasimėgausi... Ir tas laukimas žudo jau, vis sapnuoju savo leliuka... vis dažniau ir apie gimdyma pagalvoju...
Va praeita savaitę skundžiausi dėl persikraustymo ir namo ieškojimo. Taigi taigi taigi...!!! Radom labai puiku nama, tikrai didesnį ir tikiuosi geresnį negu dabartinis su dideliu kiemeliu, virtuve ir dar didesne svetaine... Patys gyvenamieji kambariai nėra dideli, bet vietos pakankamai. Įprasim. Svarbiausia lovytei rast geriausia vieta. Taip jau svajoju ja pastatyti. Ir vis gi teks palūkėti, nes kraustynės numatytos šio mėnesio 28 diena. Krečia šiurpuliukas, nes bus likus tik savaitė iki numatytos mažiuko gimimo dienos. Susitaikiau su ta mintim " kaip bus taip", nebeverta daug galvoti ir save kankinti. Mamukas mano atvažiuos, tai jei reikės padės susitvarkyti likusias detales.
Vis dėl to nusprendėm nebevažiuoti apžiūrėti gimdymo vietos. Tetukas mane patikino, kad kai buvom ligoninėje dėl skausmu, jis jau viska ten apžiūrėjo, apvaikščiojo ir apsiklausinėjo kol mane tikrino. Taigi, pasitikėsim gudriuoju tetuku.
Vis dar laukiam paskutinės fotosesijos nuotrauku. Tikimės kita savaitę pamatyti. Tiek daug energijos, nuotaikos įdėta.
Ka gi, savaitė praėjo sklandžiai ir ramiau, be didesniu nuotykiu, kaip praeita. Tik va oras prastas, todėl ir nuotaikos nekokios. Bet praneša atšilima. Man tas labai svarbu :)))
Kita savaitę priartėsim dar arčiau prie didžiojo susitikimo su pagrindiniu herojumi! Laukiam, jau mylim ir džiaugiamės, kad mažai liko sūneli...!!! ;)
Gražiu ir šiltu besibaigiančiu pavasario dienu!!! Kad ir kaip stipriai lytu :)
Būsima ( nebeilgam) mamytė Gintarė!!!
36 nėštumo savaitė: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>
Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!
