Vaikelis kasdien priauga svorio – apie 25–30 g per dieną. Dabar jis sveria apie 2 kg 600 g ir yra apytiksliai 47,5 cm ūgio.
Štai prabėgo dar viena savaitė. Vos kelios, o gal ir mažiau savaitės ir sūpuosiu mažiausiąjį šeimos narį. Ši savaitė buvo visai kitokia, nei prieš tai. Visų pirma, buvome susitikime su pilvelio gyventoju (-a), gydytoja patikino, kad gali būti ir berniukas, ir mergaitė.
Tad laukti vieno iš dviejų variantų. Vadinasi, iki gimdymo tiksliai ir nesužinosime, ko laukiame. Mūsų mažulėlis (-ė) yra 10 dienų didesnis nei pagal savo amžių. Tad pagal echoskopą ir terminas atsikelia į pačią kovo pradžia. Tačiau tai manęs neglumina, nes laaabai laukiu susitikimo su mažulėliu.
Per visą nėštumą, pasak gydytojos, priaugau 8,2 kg (na tikrai, manau, nei per daug, nei per mažai). Jaučiuosi ganėtinai neblogai, nors pastebėjau, kad jau dejuoju kasdien, kaip man sunku išsiropšti iš lovos ar įsitaisyti saldžiam miegui. Pradėjo labaii tirpti rankos, dilgčioti dubens kaulai.
Dar viena žinia, kuri mane kiek nuliūdino - manęs laukia cezario pjūvio operacija. Pirmadienį lankiausi pas neurologę. Ne paslaptis, kad sergu Miastenija, tad gydytoja kategoriškai uždraudė gimdyti pačiai. Kartu nusprendėme, kad gimdysiu Kaune (Vilnius liko nuošalyje) ir, jei Kauno medikai nenoretų daryti CP, liepė reikalauti ir nerizikuoti ne tik savo, bet ir kūdikėlio givybe.
Juk gimdymo metu gali ištikti priepuolis, o to pasekmės, manau, gali būti tikrai nekokios. Tad šiandieną keliausiu pas savo ginekologę ir prašysiu siuntimo į Kauno klinikas. Tada spręsime gulimosi į ligoninę datą ir lauksime gimdymo.
Štai kokios mano naujienos šią savaitę. Kita savaitė, manau, bus taip pat kupina laukimo ir naujų žinių. Tad iki susitikimo kitą savaitę.
Be galo laiminga nėštukė Jolita