37 savaitės: GALIMAI PASKUTINIS COLIUKO, KAIP PILVINUKO BLOGAS, nueitas kelias ir paskutinės savaitės netikėtumai

Sveikos, mielosios, labas MK

Sveikinuosi perkopusi į 38 – ąją savaitę.

Šis blogas galimai (labai galimai) jau bus PASKUTINIS.

Apie praėjusią (besitęsiančią) sunkią savaitę.

Šeštadienį pasijaučiau blogai, naktį temperatūra, kitą dieną – viskas tas pats, nei jėgų, nei apetito, tik temperatūra. Taip prasikankinau iki sekmadienio ryto, iki tol buvo temperatūrą užkilusi iki 39 . . . Skambutis gydytojai ir mes jau priėmime, čia vėl badymai, tyrimai ir galiausiai 3-4 val lašalinių, po kurių temperatūra žemiau 37 nenukrito, bet neradus nieko blogo, paleido namo gydytis. O skausmai ir klubų, inkstų srities, nugaros, kojų – vargino !!! Atsinaujino nelemtas niežulys – kojos šonai atrodo lyg būtų sukastos viso skruzdėlyno . . . Pirmdienį išgulėjau namuose, vėl temperatūra 39 padalas buvo pasiekusi, antradienį vykom numatytam fermentų tyrimui, kurio padidėjimas buvo 77, bet sakė nepavojinga, tad vaistų nebegerti – tad vėl vaistai, kaip į šiukšliadėžę . . . Tuomet nuvykom pas gydytoją, čia tonukų paklausymas, apžiūra ir grįžimas į priėmimą, kur vėl paimtas kraujas ( abi rankas jau skauda per sulenkims nuo visų tų badymų, jei reiktų ką stipresnio spaudžiant atlikti – skaudėtų), o ten atsakymo LAUKĖM 3 VALANDAS !!!! Siaubas kažkoks . .. žmones su greitąją vežė vieną po kito, darėsi baisu . . . Kol galiausiai buvau nusiųsta pas LOR, kur nieko nepasakė ypatingo, mat gerklė raudona (kaip nebus, jei kosčių kaip šuniukas), ausys užgulę, skauda, neprigirdžiu, nosis užsikišus . . . Tik gavau pasiūlymą įsigyti „stebuklingų“ vaistų į nosį nėščiom, primygtinai siūlė, na bet ne esmė . . . Toliau – siunčia pas odos gydytoją – ten vos ne su nepasitenkinimu pradėjo aiškinti, kad pilvą niežti, mat oda sausa, išsitempus, nors imk ir verk iš nervų – net nepasakiau iki galo kur ir ką niežti, dar neapžiūrėjo, ir mane bando „apšviesti“ lyg nežinočiau ir būčiau kvailutė. Galiausiai, kai pamato baisiausiai išbertas, nukasytas kojas, pilvą, šonus, tada jau ima svarstyti kas gali būti, pamato tyrimus – acetonas, eritrocitai ir dar kažkas, rodo organizme uždegimą, galbūt dėl to ir sugrįžo niežulys. Visgi išvada – „kažkas“ iš vidaus, ne alergija, prirašo tepaliuko, kuriuo vakare pasitepus norisi sienom lipti – niežti dar baisiau (o kaip žinot nuo ko, kai tepaliuko aprašyme rašoma, kad šalutinis poveikis (vienas jų) – NIEŽULYS )), vėl pinigai į balą, kaip ir tepalas – greičiausiai į šiukšlinę . . .

Labiausiai visą laiką pergyvenau dėl mažiuko, nes vieno pirmųjų apsilankymo metu buvo sutrikę toniukai, bet atsistatė.

Po apžiūros terapeutės – antibiotikų paskyrimas, kuriuos tevartoju antra diena, ir spėju, vėl nespėsiu pasveikti, visų sugerti, nes GIMDYMO TAKAI PASIRUOŠĘ, ATSIDARYMAS 3-4 CM. Ir kiti dalykai rodo artėjantį susitikimą . . . Rašau be entuziazmo, kadangi gimdyti tokios būklės – be jėgų, kosėjant iki vėmimo, su ir taip kankinačiais skausmais – tikrai nesvajonių gimdymas. Bet, kaip bus taip, tikiuosi iškęsime viską su mažuliuku... Ir pasakymas ŽIŪRĖSIME AR PIRMIAU PASVEIKSIT, AR PAGIMDYSIT . . . O namai – kaip po karo. Kambaryje vyras vis darbuojas, bet dar nepabaigė . . . Visuomet viskas išvalyta, sutvarkyta, išplauti indai, švarios grindys, o štai nuo šeštadienio guliu paslika ir vaizdelis  - visiškai kitoks – stalas apkrautas puodeliais, indai neplauti, grindys nusėtos trupiniais, vyras paprasščiausiai nespėja . . .

JAUČIU, KAD APIMA DEPRESIJA. Neapleidžia minti, o jei imsiu gimdyti viena, reikės kveisti greitąją pagalbą – į tokią betvarkę ??? O jei gims anksčiau, vėl parsivežt į betvarkę ??? Siaubas, na ramina tik tai, kad žinau, kad jei au gims tėtis tikrai spės viską sutvarkyti ir sakė nieku gyvu savo mažiausio neparsiveš į netvarkytus namus – bent tai mane guodžia. Bandžiau aną dien neva geriau pasijutus eit bet indus plaut – viskas baigėsi nugaros nudiegimu ir cypdama kėblinau atgal į lovą . . .

Pavadindama savo blogą COLIUKO, visai nesuklydau, mūsų mažylis prieš keletą dienų svėrė 2900 g, tad iš kur ta visų nuostaba ir replikos, kad „gal dvynukų laukiat“, man nesuprantama, nes ir vandenų norma ir visa kita, galbūt sako, kad pilvukas į priekį išsišovęs. Guodžiuosi mintim, kad mažytis jau visiškai išsivystęs ir jam gimti nėra jokio pavojaus. Ja greitai galėsiu apčiupti savo mažą kūrinėlį, nubučiuoti mažus dar gelsvus žandukus, užmegzti akiųryšį, ir priglausti prie širdies – juk visą laiką mažytis būtent girdėjo jos dūžius, ir dabar girdės, nes nuolat jį apkabinsiu ir glausiu prie savęs.

Atsiprašau, kad slogiomis nuotaikomis rašau, bet esu visiškai išsunkta ir esu visiškoje nežinioje – KADA, KAS PIRMIAU – pasveiksiu ar pagimdysiu ? Juk mažyčiui reikia pailsėjusios, sveikos mamos. Kaip bebūtų, tikiuosi viskas bus gerai.

Na, o pabaigai keletas nuotraukyčių – kaip mūsų arbūzėlis augo.

Prisipažinsiu paskutinysis blogas turėjo trykšti daugiau entuziastingumu, filosofijomis ir džiaugsmais, visgi vienaip ar kitaip patį didžiausią DŽIAUGSMĄ greitai turėsime, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis visa susiklostys.

AČIŪ MYLIMAM MK, KAD SUTEIKĖ PROGĄ RAŠYTI – KAD NESUDVEJOJAU IR ĖMIAUSI ŠIO MALONAUS RAŠYMO – MAN TAI NUOSTABUS PRISIMINIMAS. AČIŪ MAMYTĖMS, KURIOS SKAITĖ, PALAIKĖ, PAGYRĖ, PAGUODĖ, PATARĖ IR BUVO KARTU VIRTUALIAI VISĄ MŪSŲ LAUKIMO LAIKOTARPĮ.

AČIŪ JUMS VISIEMS !!!

O visoms neštukėms linkiu mėgautis visomis paskutinėmis akimirkomis, siunčiu didžiausius linkėjimus birželinukų temukės mamytėms – kiek prikalbėjome, kiek vienos iš kitų sužinojome – kartu laukti buvo ir tebėra smagu !!!! Ir visoms kitoms mamytėms.

Tad tariu nedrąsų atsisveikinimo žodį – kaip NĖŠTUKĖ, ir tikrai pasisveikinsiu kaip DVIGUBA MAMYTĖ.

Roberta

37 nėštumo savaitė: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>

Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!