Baugu ir kartu labai lengva ir dziugu!
Taip yra dėl artėjančios finišo tiesiosios ir dėl to, kad mes visgi stiprios ir jau beveik saugios:) Laaaaabai gera dėl to ir kartu darosi ramu. Nors visa praeita ir šita savaitės nebuvo labai ramios (vizitai pas gydytojus, siuntimai i Santariškes, tyrimai, remontai namuose ir tt...), bet mes po truputi žingsniuojam į priekį, o tai svarbiausia.
SAvijauta aišku ne iš puikiausių: po nakties ištinę pirštai, kurių negaliu sulenkti, skaudantys kaulai, nerangumas, daugkartinis lakstymas į tualetą ir nemigo naktys, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas (šito beje aš niekaip negaliu suprasti nuo ko tai priklasuo:))) ), neužsisegantis nei vienas paltas, nuovargis ir dar galėčiau vardint iki begalybės...:D Bet visa tai atperka visus nerangumus, kai su vyru apčiuopti galime mažosios kojytes ar užpakaliuką:) Taip gera pasidaro!:)
Vienu žodžiu, lagaminai jau sukrauti, daikteliai paruošti, gyvenam laukimu...:)
P.S. Užtai pasigirsiu: primezgiau mažajai tiek grožybių, kad net pati negaliu atsistebėt, kaip aš taip sugebėjau!:)
