Sveikos :)
Vakar pilveliui suėjo lygiai 37 savaitės. Man tai tokia riba, kai jau galiu drąsiai atsipūsti ir visai nesijaudinti jei vaikelis gims ir anksčiau. Dabar vaikelis jau pilnai išnešiotas, telieka laukti dienos, kada panorės susitikti :) O susitikimo datą vis dar reguliuoja daktarai...
Vakar po apsilankymo perinatologijos centre sužinojau, kad vaikelis pamažu auga, tad veikiausiai vaikiukas tebus labai smulkus :) O sunku įsivaizduoti, nes buvau nusiteikus dideliam vaikui, kaip ir pirmąsyk :D Taigi, dabar kas kelias dienas, patikrinę kaip vaikelis jaučiasi, medikai man vis pratęsia laikroduką...iki pirmadienio, iki ketvirtadienio, iki trečiadienio :D Na, labai tikiuosi, kad taip ir tęs iki kol vaikelis pats pasibels :) Man šita situacija labai primena rytus, kai sumanai anksti keltis ir suskambus žadintuvui, jį nusistatai po 5 min. vėliau dar po 5min. kol galiausiai atsikeli nebe nuo žadintuvo, o nuo įprastai išmiegoto laiko :D
Dar šią savaitę, rodos, sukrito visa kas galėjo į vieną krūvą, tiesiog kiaulystės dėsnis. Kuo puikiausiai ir tvarkingiausiai važiavusi mašina sugalvojo sustoti (bent ne man vairuojant :D), servisas laisvą laiką teturi ketvirtadienį (jei pradėsiu gimdyti, dėkoju tiems, kas išrado taxi, citybee ir pan.), sūnų nusprendė užpulti bacila, temperatūra šoktelėjo iki 38,9 (jei jau sirgti, tai gal tikrai geriau dabar, nei per artėjančius įvykius. O ir šiaip temperatūra po vaistukų nebekyla, tikiuosi ir nebekils).
Iš vėžių išsimušė nemažai planų, bet dabar tai priimu kaip ženklą sustoti ir pabūti šiek tiek ramiau :) Bulgarijos aiškiaregė Vanga yra sakiusi, kad gyvenime be reikalo net plaukas nenukrenta, viskas yra nulemta ir nieko nepakeisi. Labai dažnai, o ypač tokiose situacijose šitai prisimenu ir kažkaip pasidaro lengviau :)
Taigi, laukiu ir pilvelį auginu toliau, o kaip viskas klostysis greit pamatysiu ir su jumis, mielosios, pasidalinsiu.
Šiam kartui tiek.
Iki, Raudonas balionėlis :)
Raudonas balionėlis
Vytulka
ODISEJAaa