Sveikos, štai jau finišo tiesioji. Leliukas pilnai išnešiotas, tad naujojo šeimos nario galime sulaukti bet kurią akimirką.
Praeitą savaitę buvau pasiimti atsakymo dėl streptokogo, tad rezultatai geri, bakterija neišaugo. Tuo pačiu gydytoja apžiūrėjo mane ant kėdės ir nuramino, kad dar negimdau, tačiau liepė nusiteikti, kad maždaug vasario 26 dieną jau galiu sūpuoti angeliuką. Pagal pirmąjį nėštumą gydytoja paaiškino, kad mano organizmas nelinkęs ilgiau nešioti leliukų.
Nemigo naktys pasibaigia, jau kelinta naktis laaabai gerai išsimiegu, į wc vaikštau laaabai retai naktimis, o jei nubundu, tai tik nuo paruošiamųjų sąrėmių.
Kol kas naujų strijų neturiu, tik senosios išryškėjo nuo dukrytės. Pilvelis tikrai jau nemenkas ir laaabai jis jau mane vargina. Esu be proto išsekusi, bet tuo pačiu laaaabai laiminga.
Dukrytė man padeda susitvarkyti namučius, o namučius tvarkausi kas rytą, kol turiu energijos ir tvarkausi taip, tarsi naktį išvažiuočiau gimdyti. Palengvėle gaminu maistą ir dedu į šaldomąją kamerą, kad mano šeimyna badu nenumirtų, kai išvyksiu ir kad butų ne parduotuvinio, o naminio maisto. Tokių darbų nesinori apkrauti savo mamai.
Kas rytą dukrytė bučiuoja pilvelį ir pasakoja, kaip dalinsis žaisliukais su sesute arba broliuku. Su kiekviena minute jaučiuosi vis ramiau dėl akimirkos, kai reikės palikti dukrytę.
Tik šiuo metu vienas dalykas manęs neramina. Kas bus, jei išvažiuosiu gimdyti, o vyras dirbs. Jis ne tik, kad nespės pasikeisti pamainos, bet kol atvyks į Kauną, gal jau lelytė bus išvydusi pasauli. Na teks palikti viską tai dienai, kai ji išauš, nes tą akimirką, manau, nebebus laiko sukti galvos.
Šiai savaitei tiek, tikiuosi dar jums parašyti vieną kartelį ir tada norėčiau važiuoti gimdyti.
Močiutės rankų darbas :)
Iki kitos savaitės,
Be galo laiminga nėštukė Jolita.
rugpjutis