8 mėnesiukai: keistas jėgų antplūdis, noras ryškiai dirbti, ryškiai rengtis ir džiaugtis pavasariu !

8 mėnesiukai: keistas jėgų antplūdis, noras ryškiai dirbti, ryškiai rengtis ir džiaugtis pavasariu !

16. Apr 2014, 20:37

Sveikutės, labas mielas, MK. Rašau jau perkopusi 8 mėnesiukų ribą – valioooo. Trys valio mano mažuliukui – kuris tikrai jau nebe mažutis. O tai išduoda toks jau sakyčiau, hm, nemažas pilvūziukas. O kokie epitetai mane palydi šio nėštumo metu – BANDELĖ, BURBULIUKAS, ARBŪZIUKAS – ir man taip labiau patinka, nei išgirsti – koookia tu stooora, chi. Na, bet bent džiaugiuos (savotiškai), kad tie pokyčiai labiau kimba prie mūsų pilvūziuko, nei man prie veidelio, chi. Nepaisant to, kad tikrai jaučiuosi kaip bendelė, burbulis ir arbūziukas, iš kažkur netikėtai – ATSIRADO JĖGŲ, toks nežmoniškas noras judėti, tvarkytis, čiupinėti, kuisti, ir vėl tvarkyti – žodžiu, rodos – kalnus nuversti. Hm, keista, mat toks jėgų sugrįžimas, dažniausiai būna prieš pabaigėlę, mat kažkoks hormonas ima ir „sukvailioja“. Na, o dabar greičiausiai, tų jėgrlių priežastis – PAVASARIS. Nuostabus, gaivus, lietučio nuplautas, beržų ir kitų medelių lapų skleidimusi pažymėtas, valiūkiškų saulės spindulių nubarstytas. O dar tie gražuoliai medeliai (gėda, nežinau jų pavadinimo) žydintys taip RYŠKIAI GELTONAI – negaliu atitraukti akių nuo jų, tik deja, šalimais jų patys neturim, o taip norėtųsi bent nuotraukoje tą grožį įamžinti, tik greičiausiai kaimynai kreivai nužvelgtų, chi.

Ši savaitė man vėl atnešė potyrių, kurie džiugina – jau beveik, beveik baigtas ruošti mažuliuko kraitelis, smulkmenėlių „pasiprekinimai“ – visa tai taip malonu ir gera, o kai dar mažutis suspurda pilvukyje – kas gali būti geriau ? Turiu ir puikų „užvadėlį“ sūnutį (na, taip, taip, jau rašiau apie jį), tad negaliu nepaminėti savo akių džiaugsmo, kuris ir mamai šlepetes paduoti skuba, ir darbelius kartu dirbti pasisiūlo – šaunuolis mano.

Tad šią savaitėlę, kad ir su tais maudenimais (jie jau, regis ir lydės ligi pabaigos) vertinčiau puikiai – nesinori sėdėti namuose, norisi tyro oro, tad vyras pažadėjo dar ir pažvejoti nusivežti – kokia ironija, mat ir su pirmuoju sūnyčiu, kai laukiaus – buvo nusivežęs. Ir šiaip, nepraleisdavau progos kartu su vyru išsprūsti, paplaukioti ežere, kai gulbės plaukioja, ramuma, saulytė šviečia, ir, kad ir labai užsiėmęs brangusis – bet šalia. Ech, pasiilgsiu tokių išvykų, bet jau dabar pasvajoju, kad tokias išvykas pakeis naujos – palapinė, du sūnukai ažuoliukai su tėčiu priešakyje – laužas . .. Romantika, IDILĖ – gėris mano mintims. 

Na, bet mažiau svajonių – daugiau realybės, kolkas laukiam nekantraudami, ruošiamės savo mažiuko sutiktuvėm. Dar tiek darbelių likę . . . O mes, dar ir vežimuko neįsigiję – princo karietos, chi. Nieko, greit ir tą punktą įgyvendinsim.

Na, o šią savaitėlę turėjęs įykti vizitas pas daktarytę – nukeltas kitai savaitėlęi, tad su nekantrumu jo laukiu – turėiau vėl su mažiuku pasilabinti EKRANE – širdis suspurda pagalvojus, juk taip seniai mačiau kaip jis atrodo, o dabar jau bis ohoho vyrukas.

Tiesa, vardo paieškos jau kaip ir baigtos – vis dažniau „pagaunam“ save su vyr, kai kalbam apie sūnuką, jį vadinam A. Mūsų A. Bet, ššššš, kolkas neišsiduokim – juk maža kas, gal mažiukui gimus, suprasim, kad ir vardas „ne jo“. Bus matyti.

O kolkas DŽIAUGIUOSI, MĖGAUJUOSI TUO JOG ESAME DU – VIENAME, nes suprantu, kad net ir kokie kartais skaudūs spyriukai būtų – aš jų taip pasiilgsiu . . . Bet tada, aki pasiilgsiu visuomet galėsiu prisiglausti mažą pupuliuką arčiau ir pažaisti su tom mažutėm pėdutėm, kurios mamytei stiprumą rodė. LAUKIU – myliu, ir suprantu, kokia mamos meilė gali būti beribė – dabar širdis plaka dėl TRIJŲ VYRIUKŲ – nuostabu, ir ne kitaip . . .

Sentimentai, sentimentai sakysite, be kiek gi galiu skųstis, ar ne ? Turiu džiaugtis ir džiaugsmu dalintis.

O mūsų savaitė – ateinanti, tikiuosi bus tokia pati smagi ir su mažiuku galėsim pasigirti, pasidžiaugti ateinančių Velykų džiaugsmais – bandysim kepti Velykų bobą, sūnytį, beabejo aplankys Velykų bobutė su zuikiu, na ir kiaušinius būtinai dažysime, artimuosius aplankysime – tad sekančią savaitėlę, tikiuosi tikrai turėsime ką papasakoti.

Jaukių, šiltų, išdykusių, mielų – visokių, tokių, kokių norite Velykų visiems !!!

Besišypsanti nėštukė Roberta.

 

 32 nėštumo savaitės: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>

 

Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!

 

20131128122207-21957.jpg


17. Apr 2014, 11:08

Kaip miela skaityti, linksmų Šv.Velykų😀

Didelsi ar mažas - laikinai juo džiaugiamės, tad tikrai neverta nerimauti, kad didelis 😉

17. Apr 2014, 11:05

Ačiū, ačiū - tikimės Velykos bus smagios 😀

O kiek galima skųstis - reikia džiaugtis, tad ir stengsiuosi iki galo su šypsena 😀

17. Apr 2014, 10:38

labai jau gražiai augate tikras "burbuliukas" 😉 Tavo šeimynai taip pat puikių Šv. Velykų ir stiprių margučių. 🌷

16. Apr 2014, 21:54

Kaip siltai parasyta 😀

16. Apr 2014, 21:53

Labai smagu, kad nuotaikos gerėja, o ta geltona spalvytė ją dar labiau pakelia 👍
Gražios nuotraukytės! Roberta, šypsena tau pasakiškai tinka, tad tu tik šypsokis ir šypsokis! 😀

16. Apr 2014, 21:41

Manau, kad mūsų mažyliai bus panašaus dydžio, nes pilvelis toks pat kaip ir mano😀)Gražu žiūrėti, nes kitų pažįstamų mamų jis mažesnis, o aš, kaip laukianti pirmojo mažylio ir dar paslapčiuko, jau buvau pradėjusi nerimauti, kodėl tas pilvelis toks didelis arbūzas😃