Mama Rasa pateikia keletą naudingų taisyklių mamoms, svarstančioms, ar auginti katinėlį nėštumo metu ir po gimdymo.
Pinkį – Siamo mišrūną gavau savo gimtadienio proga nuo vyro. Nuo tada tiek namai, tiek kasdieninė rutina apsivertė aukštyn kojom. Juk gavau mažą silpną padarėlį, kuriam reikėjo beveik tokios pačios svarbios priežiūrios, kaip ką tik gimusiam kūdikėliui.
Tuo metu buvau 7 mėnesį nėščia, taigi, man buvo gera praktika namuose rūpintis ne vien tik savimi. Šis mažas miauksintis padarėlis reikalavo ne vien tik kas dieną pilno ėdalo dubenėlio ar nuolat švaraus jo tualeto, bet ir MEILĖS. Juk ir ką tik gimusiam vaikeliui reikia lygiai to paties: mamos šilto pienelio, higienos ir meiles bei rūpesčio jausmo...
Prieš pat gimdymą artimieji pradėjo labai įtariai žiūrėti į namuose laikomą augintinį ir gąsdino įvairiomis situacijomis: vaikui gali išsivystyti astma nuo katino plaukų, alergija, vėlgi nuo plaukų, nešvara, galų gale katino grėsmė vaiko sveikatai sužeidžiant (kadangi mano Pinkis buvo ir yra itin interaktyvus katinas, jis ne iš tokių, kurie daugiausia laiko praleidžia ant sofos it pliušiniai žaislai).
Bet atsilaikiau prieš visus gąsdinimus ir galiu argumentuotai teigti, kad augintinio laikymas namuose augant mažam vaikui yra begalinė nauda visai šeimai.
*Augintinio meilumas ir padėka užgožia prasidėjusią naują rutiną, nerimą ir nuovargį ką tik gimus vaikeliui.
*Žaismingai, iš visos širdies besirūpinant augintiniu dingsta visos liūdnos mintys, lengvai ir efektingai ,,pagydoma'' pogimdyminė depresija.
*Vaikelis nuo pat gimimo mokosi apie jį supantį pasaulį, mokosi rūpintis silpnesniais už save ir galiausiai jį pralinksmina ir džiugina linksmas augintinio elgesys.
*Moksliškai įrodyta, kad vaikai, kurie augo kartu su namų augintiniais, pradeda anksčiau kalbėti ir yra labiau komunikabilūs.
*Iš savo patirties: mano Titas per savo beveik 2 metus nė karto nesirgo jokia baisesne liga, jokių gripų ar peršalimų...
*Augintinio laikymas savaime verčia labiau laikytis švaros, būti atsargesniais aplinkoje, kas labai naudinga auginant vaikelį...
*Gimus Titui Pinkis pasidarė labai liūdnas ir vienišas, kadangi savaime suprantama ,jog didžioji mano laiko dalis buvo skirta sūneliui. Pirmaisiais mėnesiais Pinkio išvis net neleidau eiti į kambarį, kuriame miegojo vaikas, taigi gyvūnui gyvenimas buvo pasidaręs tarsi kalėjimas.
Jau net nebežinojo, kaip ir su kuo tinkamai žaisti, buvau keletą kartų užtikusi sliūkinant prie vaiko kaip prie kokios pelės, tad jau kėlė tam tikrą grėsmę mūsų šeimos gerovei. Tada kilo klausimas, ką daryti. Buvo net kilusi mintis Pinkį atiduoti geriems žmonėms, kurie turės daugiau laiko jam skirti.
Bet tiesiog širdis neleido, juk jis man buvo kaip antras vaikas, bučiau praradusi dalį savęs atidavusi jį. Taigi po ilgų svarstymų sumaniau tokį planą, dėl kurio mamai ir uošvienei plaukai pasišiaušė: įsigyti antrą katiną. Ilgai su vyru negalvoję pradėjome ieškoti, rinkausi savaitę, kol atradau tą vienintelį.
Mano manymu, Pinkiui geriausiu draugu galėjo būti panašus į jį: žaismingas, smalsus ir linksmas berniukas, tokią savybę dažniausiai turi siamukai (nors ir netikri, bet vis tiek jie kažkuo išsiskiria). Važiavom net į kitą miestą parsivežti naujojo šeimos nario. Negaliu apsakyti, kaip Pinkis džiaugėsi pamatęs Nuką...
Iš karto puolė uostyti, laižyti ir murkti. Iškarto pasimatė, kad tai tikrai buvo ko reikėjo. Visą pirmąją dieną Pinkis su Nuku tiesiog buvo sulipę, Pinkis vis švelniai murksėjo, tarytum klausdamas: „Ar viskas tau gerai? Gal kažko trūksta?“. Nuo tos dienos nebemačiau jokių „katiniškų“ vargų.
Galėdavom ramiai kokiam savaitgaliui palikti katinus vienus namie, jie užsiimdavo vienas kitu, mažiau namie lįsdavo, kur nereikia. Taigi, mamytės, kad ir kaip beprotiškai atrodytų idėja namuose laikyti 2 katinus, bet ją įgyvendinus atsiperka šimteriopai. Juk kaip smagu matyti kaip jie dūksta tarpusavy!
Taip pat, mano nuomone, geriausias duetas būtų 2 kastruoti berniukai, o ne mišrus variantas, kadangi katytėms, kad ir sterilizuotoms vis tiek būna „netikras“ morčius ir jos gali lįsti prie berniukų arba rimtai kautis su kita patele. O „sutvarkyti“ berniukai būna visą gyvenimą tarytum paaugliai, jiems tik žaidimai, ėdesys ir miegas terūpi...
Keli patarimai kaip tinkamai prižiūrėti, bendrauti ir rūpintis savo augintiniu:
*Katiną reguliariai kas 2-3 dienas šukuokite specialiomis šukomis.
*Kas dvi savaites būtina kirpti nagus, tai ne vien dėl šeimos saugumo, bet ir norint išsaugoti parketą ar baldus.
*Kačių maudyti beveik nebūtina (išimtinais atvejais: jei katė būna dažnai lauke ir labai išsipurvina), juk jos yra bene patys švariausi gyvūnėliai.
*Vasarą būtina paskinti švarios žolytės katėms paėsti, o žiemai yra specialūs kremai katėms valgyti, kad pašalintų plaukus iš skrandžio, nes jų perteklius gali sukelti kosulį ar net vėmimą.
*Šerti kates „Premium“ maistu. Jokiu būdu ne „maximiniais“ konservais, taip pat ir visokiais kitekat ar darling! Tai bene svarbiausia kačių laikymo sąlyga. Yra begalė straipsnių internete apie antros rūšies konservų žalą kačių sveikatai: ilgai vartojant būtent tokius produktus katėms atsiranda akmenligė, kuri yra ypač sunkiai išgydoma ir net mirtina.
Tinkamas maistas: Royal Canin, ProPlan, Hills ir kiti Premium rūšies maistai. Ir šerkite katiną tinkamomis porcijomis per dieną, nėra nieko blogiau už namų sąlygomis laikomą nutukusią katę. Renkantis iš premium klases maistą geriausia rinkti „Indoor cats“ arba jeigu sterilizuotas gyvūnas - „Sterilized cats“.
*Sterilizuoti/kastruoti katinus. Jeigu nenorėsite ateityje veisti savo augintinio, jį „sutvarkyti“ yra privaloma. Tik negalvokite, kad operacija – gyvūno kankinimas... Juk jis nieko nejaučia tuo metu, ir greitai po to atsigauna. Žymiai didesnė kankynė prasideda, kai gyvūną pradeda kamuoti hormonai ir jis eina iš proto namuose rėkdamas, žymėdamas teritorijas. Tai dvigubas kankinimasis: tiek jums, tiek katei... Ir visiškas mitas yra, kad po operacijos katės nutunka ir pasidaro neįdomios. Jei tinkamai skatinsite jų aktyvumą, jie visada išliks lyg amžini, žaismingi paaugliai...
*Praleisti kuo daugiau laiko su kate. Skatinti jų aktyvumą. Katinas – ne pliušinis žaislas, padėtas ant sofos, todėl labai negerai, kai beveik visa diena katinas pramiega. Nuo pat mažų dienų reikia kuo daugiau leisti laiko su gyvūnu. Ir ne šiaip sau pasidėjus ant kelių nuolat glostyti, o skatinti aktyvumą.
Ypač jei katė neleidžiama į lauką, jai būtina daug sportuoti, išlaikyti sportinę figūrą, nes nutukimas, kaip ir žmonėms yra labai blogai sveikatai. Reikia atsikratyti tos nuomonės, kad storas katinas – gražus. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai geras žaislas yra lazeriukas. Mano Pinkis su Nuku gaudo tą švieselę kaip patrakę, kartais taip išsilaksto, kad paskui gulėdami abu lekuoja kaip šunys. Geriausias sportas!
*Kraiką naudoju silikoninį, kadangi jis ne taip išsinešioja po butą, yra lengvas keisti, sugeria kvapą. Užtenka nusipirkus visą pakuotę suberti į katino tualetą ir kas dieną tik išimti katinų „didelius reikalus“. Jei laikote 1 katę, visiškai pakeisti tualetą (supilti naują pakuotę) reikia maždaug po 15-20 dienų, aš, laikanti 2 katinus, keičiu kas 10 dienų.
Taigi katinas – pilnateisis šeimos narys. Tinkamai juo besirūpinant jis jums atsilygins su kaupu!
