Ar vyras pasiryš dalyvauti gimdyme antrą kartą? Šis klausimas dabar mūsų šeimoje pats aktualiausias, nes jau po pusantro mėnesio susilauksim antrosios atžalos.
Kai laukiausi pirmojo sūnaus, vyras buvo kategoriškai už dalyvavimą gimdyme, nors aš jį bandžiaus visaip atkalbėti. Bet jis buvo griežtas šiuo klausimu ir sakė, kad noriu ar ne, bet jis bus šalia. Kadangi jo brolis dalyvavo gimdyme ir dalijosi tomis teigiamomis emocijomis, tai ir jis norėjo išvysti tą vaikelį kartu su manim.
Kai prasidėjo gimdymas, aš jau buvau ligoninėje, o vyras buvo namuose. Kadangi buvo 3 valanda ryto, aš neskubėjau jam skambinti, nes sąrėmiai buvo pakenčiami dar. Paskambinau tik 7 ryto, kad neišsiruoštų į darbą. Liepiau papusryčiauti ir apie aštuntą atvažiuoti, nes jam reikėjo nusipirkti aprangą iš vaistinės, o vaistinė atsidaro tik 8 valandą. Tikėjausi, kad nespės, nes gydytoją su akušere jau ruošėsi, nes kaklelis jau buvo pilnai atsidaręs, reikėjo sulaukti tik stangų. Deja, stangų reikėjo laukti dar 2,5 valandos. Taigi, vyras suspėjo.
Dabar labai džiaugiuosi, kad tas likusias valandas vyras buvo šalia, nes gydytoja liepė vaikščiot, kad prasidėtų gimdymo veikla. Tikriausiai dauguma iš jūsų žinot, koks malonumas vaikščioti, kai sąrėmiai kas 2 minutes. Man galva svaigo nuo skausmo, o vyras laikė mane, kad nenuvirsčiau.
Galų gale prasidėjo pats gimdymas. Į gimdyklą atlėkė gydytoja, akušerė jau pasiruošusi priimti gimdymą, net naujagimių gydytoja jau laukė mūsų sūnelio gimstant ir girdžiu vyro žodžius - „Aš gal palauksiu už durų“. Taigi gimdžiau viena... Gerai, kad viskas truko kelias minutes ir netrukus, vyras už gimdyklos durų išgirdo Pijaus verksmą. Neištvėrė ir parlėkė atgal.
Atslūgus euforijai, vyras prakalbo apie tai, kaip jis matė ir jautėsi tada. Sugužėjus visam personalui į gimdyklą, jis jautėsi visiškai ten nereikalingas, jis prie manęs praktiškai negalėjo prieiti, todėl nusprendė išeiti. O už durų buvo be galo sunku, ir kaip man atrodanti akimirką, jam buvo ilga valanda. Išgirdus sūnaus verksmą nė nesuabejojo ar užeiti ar ne, bet dabar gailisi, nes pamatė žmoną ne iš pačios gražiausios pusės.
Dabar laukiant antro sūnaus, vyras abejoja. Aš jam pasakiau, kad jam pačiam spręsti, bet aš labai norėčiau, kad jis butų šalia ir vėl man padėtų, kad man jis labai reikalingas. Dabar aš jo neklausinėju, kad nesijaustų spaudžiamas, bet labai tikiuosi, kad atėjus didžiajai dienai jis nuspręs būti su manimi.
