Kaip laikas lekia greitai.. Čia rytas, čia vakaras. Tai pirmadienis, tai sekmadienis. Ir štai jau lapkričio paskutinis savaitgalis. Lieka tik vienas mėnuo iki Naujųjų metų. Atrodo dar tik buvo nėštumo pradžia, o jau 23 nėštumo savaitė. Dar kelios savaitės ir tuoj bus dekretinės atostogos.. Dar keli mėnesiai ir tuoj savo stebuklą laikysime ant rankų.
Mano savijauta nebloga. Einu į darbą, grįžusi sukuosi virtuvėje prie puodų, o savaitgaliais dar susiriečiu ir grindis išplauti, ne tik dulkes nuvalyti. Žinoma, būna visko.. Ir mano tempai ne toki kaip prieš nėštumą, bet dar kol kas viską pati pasidarau. Pykinimai dingo, bet šleikštulys vis retkarčiais aplanko. Ir toks sunkumo, pilnumo jausmas dažnas svečias mano gyvenime. Vis dažniau nežinau ko noriu. Ar saldainio, ar silkės, ar sulčių ar vandens atsigerti. Raugintus kopūstus galiu valgyti ryte, per pietus ir vakare. Galvojau tai praeis, bet kažin.. Silkės nebuvau mėgėja, bet dabar man ji skani. Net labai skani. Mėgstu vakarienei pakepintas bulves su silke arba sumuštinius su silke vietoj dešros ar sūrio. Įdomu ar taip bus ir po nėštumo?
Pilvelio gyventojas juda, spurda labai dažnai. Kartais net naktį prabundu ir negaliu užmigti. Atrodo toks mažas, o tiek daug gali.
Kol kas nebuvau rimtai susirgusi. Prieš pora savaičių dukrai buvo pakilusi temperatūra iki 39.5C. Laikėsi pora dienų, kaip tik buvo savaitgalis. Bet paskui taip ir praėjo. Daugiau jokie simptomai neišlindo. Pirmadienio vakarą man pakilo temperatūra iki 38,5C. Išgėriau tabletę nuo karščiavimo ir praėjo. Visą savaitę abi buvome namuose. Bet viskas gerai, neįsisirgome. Ir šią savaitę dukra jau lankė darželį, o aš vykau į darbą.
19 nėštumo savaitę turėjau pasimatymą su mano pilvelio gyventoju. Gydytoja sakė, kad greičiausiai bus berniukas. Nors ji nepasakė, kad 100%, bet mane apėmė kažkoks palaimos jausmas, kad aš taip ir žinojau, taip ir sakiau, kad pilvelyje spurda berniukas. Nuo pirmųjų nėštumo savaičių esu įsitikinusi, kad laukiuosi berniuko. Gal taip yra, nes turime dukrą ir dabar norisi berniuko. Taip pat buvo ir su dukra, kai jos laukiausi. Jaučiau, kad mergaitė ir gimė mergaitė. Žinoma, tai nėra patvirtinta 100%, kad tikrai gims berniukas. Bet man ramiau pasidarė, kad gydytoja lyg ir mato tą patį, ką aš jaučiu savo širdyje. Bet svarbiausia, kad gimtų sveikas vaikas, o lytis mažiausiai svarbi. Tik kartais pajuokauju, kad jeigu gims berniukas turbūt trečio vaiko nebus, o jeigu bus mergaitė - tuomet yra didelė tikimybė, kad bus ir trečias vaikas.
