Būsimos mamytės,

Kitą penktadienį Mažyliui jau du mėnesiai, tad susigulėjus įspūdžiams noriu su jumis pasidalinti Augusto gimimo istorija, bet apie viską iš pradžių...

Mažylis buvo planuotas ir labai lauktas, tad abu su vyru apsidžiaugėme pamatę dvi juosteles. Vis kirbėjo mintis, jog bus berniukas ir nors kelių echoskopijų metu Mažylis vis neparodė skiriamojo ženklo, jaučiau, jog bus berniukas, kol galiausiai balandžio 15 d. pamatėme, kad nuojauta neklysta. :)

Visus devynis mėnesius daug skaičiau apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi. Taip pat domėjausi prenataliniu ugdymu,  tad kai tik turėdavau galimybę, supažindindavau Mažylį su įvairiais muzikos stiliais, garsais, skaitydavau jam knygas, kalbėdavau. Bėgant mėnesiams man, veikiausiai kaip ir kiekvienai besilaukiančiai, pasireiškė noras pasirūpinti viskuo iš anksto ir atsirado nemenka tikimybė, jog "perdegsiu", tačiau ačiū vyrui, kuris buvo racionalus protas ir sudrausdavo nuo pirkinių, kurių gimus Mažyliui veikiausiai net nebūčiau panaudojusi. Vis dėlto, kad būčiau visiškai rami, būtiniausiais daiktais su vyru pasirūpinome likus keletui mėnesių iki gimdymo.

Vis planavau, jog lankysiu kursus apie gimdymą, maitinimą ir pan., tačiau tai ir liko planais, nes ilgai sukausi darbuose kaip bitelė. Tačiau ir be jokių kursų žinojau, jog jper gimdymą vyro šalia manęs tikrai nebus. Vyrui nebuvo kitos išeities kaip tik pritarti, nes jam net nesiūliau dalyvauti gimdyme, tad viskas kaip ir buvo nuspręsta.

Gimdymas buvo planuotas birželio pab., tad jau nuo birželio pr. didžiosios dienos ir susitikimo su Mažyliu laukiau pas tėvus Pasvalyje (nors gyvename Vilniuje, tačiau nusprendėme, jog gimdysiu naujagimiui palankioje ligoninėje Pasvalyje). Sekino tai, jog vyras atvažiuodavo tik savaitgaliais, nes ilgiau pabūti neleido Vilniuje palikti darbai, tad jei darbo dienomis prasidėdavo paruošiamieji sąrėmiai, kalbėdavau su Mažyliu, jog dar palauktų savaitgalio, kai su mumis bus tėtis.

Svarsčiau, jog gal būtų neblogai pagimdyti iki termino, o ir gydytoja sakė, kad Joninių neturėčiau sulaukti pilvota. Joninės kaip atėjo, taip ir praėjo, Petrinės kaip atėjo, taip ir praėjo. Galiausiai apėmė neviltis, kodėl visiškai nieko nevyksta, net paruošiamieji dingo, ėmiau nerimauti ar tikrai atpažinsiu tikruosius sąrėmius ir t.t.

Nėštumą prižiūrinti gydytoja leido laukti. Atrodė, kad tokiais tempais ir Mindauginių sulauksiu.

Sulaukus liepos 4 d. rytą atėjau dar vienai patikrai. Ir po echoskopijos gydytoja nusprendė, jog mane guldo į ligoninę, nes vaisiaus vandenų mažai, Mažylis ~3 kg 500 g, gimdos kaklelis uždaras, tad savaitgalį viskas baigsis operacija.

Grįžau pas tėvus, šiek tiek nusnūdau ir pasiėmusi daiktus vakarop išvažiavau į ligoninę. Ligoninėje dar šnektelėjome su vyru ir mama, išleidau juos namo, o pati galvojau paskaitysiu kokį žurnalą ir pamiegosiu. Ramiai man gulint lovoje apie vidurnaktį prasidėjo gan stiproki maudimai. Žiūriu į laikrodį - kas 5 min, reguliaru.

Veiksmas prasideda!

Dar pusvalandį palaukiau prieš kviesdama akušerę ar tikrai aliarmas tikras, nes niekada nenoriu žmonių trukdyti be reikalo. Vis dėlto aliarmas tikras, tad su akušere einam matuoti judesių ir skausmo lygio. Sako, einam, pasirodysim gydytojai. 

Po apžiūros - atsidarymas 4 cm, tad keliaujam į gimdyklą. Paskambinau vyrui - "Važiuoki! Jau!".

Su vyro palaikymu ir asistavimu, be nuskausminamųjų kovodama dėl kiekvieno millimetro, po beveik vienuolikos valandų sąrėmių nunešančių stogą, pamačiau mūsų Mažylį. Ne kartą galvojau, jog iš skausmo mirsiu, tačiau visas kančias atperka nenusakomas stebuklingas momentas, kai jauti savo kūdikį ir supranti, jog tą akimirką įvyksta didžiausias gyvenime lūžis ir moteris tampa Mama.

Taigi, liepos 5 d. 10 val. 50 min. 56 cm, 4,04 kg gimė mūsų didysis stebuklas - Augustas.

Ir kaip jums atrodo, kai prasidėjo pats linksmumas ar aš paleidau vyro ranką, ar laikiausi savo nuomonės ir gimdžiau viena? Ne. Buvome kartu nuo pirmos iki paskutinės minutės. Esu beprotiškai dėkinga tai Aukštesnei jėgai, kuri man atsiuntė tokį nuostabų vyrą ir tokį nuostabų Augusto tėtį. Tik su vyro pagalba patikėjau, jog viskas pavyks ir po tiek valandų dar gebėsiu pagimdysiu pati.

Dabar mums jau du mėnesiai - Mažylis sėkmingai valgo mamos pienelį ir auga ne dienomis, bet valandomis ir džiugina mus savo kasdieniais atradimais. :)

Mielosios, jei turite tokią pačią kategorišką nuomonę apie tai, jog vyrui ne vieta gimdyme, kokią turėjau ir aš, pagalvokite dar kartą. Linkiu mažąjį stebuklą sutikti dviese!

Linkėjimai!

Dalyvauk naujame projekte ir Tu: Partneris ir jo vaidmuo gimdyme

Pagrindinis prizas

Huggies® Newborn  

Sauskelnės naujagimiui su drėgmės indikatoriumi ir specialia kišenėle 

Papildomi prizai

NUK FIRST CHOICE Disney mokomasis buteliukas ir NUK kramtukai

www.nuk-baby.lt

Nuotrauka iliustratyvinė

Mothercare smėlinukas!