Baimė pasilieka nuošalyje

Baimė pasilieka nuošalyje

28. Feb 2010, 10:00

 

Patyriau du nėštumus – abu buvo skirtingi kaip diena ir naktis. Pirmą nėštumą labai pykino, vėmiau tik atmerkus akis, pilvas augo nepastebimai, aplinkiniai kalbėjo, kad nešioju dvynukus.

 

Antras nėštumas buvo žymiai lengvesnis, jokio pykinimo – toks jausmas, kad net ir nesilaukiu. Pilvas po truputį augo, tik 20 nėštumo savaitę padarė echoskopiją, tada tiksliai sužinojau, kad pilvelyje turiu gyventoją – ir gana drovų...

 

Mažylis nerodė savęs, tik kojos viršuje stūksojo, sakau, matyt bus futbolininkas – visas į sesę, mat ir ji mėgsta kojas kilnoti. Kažkur 7 nėštumo mėnesį pradėjo augti svoris, pasidarė sunku judėti, jaučiausi, kaip ir visos nėščios.

 

{smallpic:1}

 

Net per gatvę eidama lingavau kaip antelė, o dukra vis spartindavo "greičiau". Baimė pasilieka nuošaly, tik didelis noras atsiranda greičiau pamatyti tą veiduką.

 

Apie naująjį konkursą skaitykite čia:

Kaip įveikiau gimdymo baimę

 

{smallpic:z}

 

01. Mar 2010, 11:20

Fainai aprašyta 😃 😀 gražutis mažiukas 😀

28. Feb 2010, 23:25

o koks fainuolis mažasis gyventojas 😃

28. Feb 2010, 18:05

Busi doovvile 😉

28. Feb 2010, 16:20

Kaip man patinka nėščios mamytės 😀 Kada aš tokia busiu... ? 😛 😉 Sekmės jums 😉

28. Feb 2010, 13:46

😉

28. Feb 2010, 11:35

🌷

28. Feb 2010, 11:35

(f) ĮDOMU.