Prasidėjus trečiam nėštumo trimestrui (29 savaitei) randu valandėlę apmąstyti tai, kas nutikę per tą ilgą laukimo laiką.
Antraštė "Berniukas ar mergaitė" atspindi didžiausią klausimą, kuris kamuoja ne tik iš vidaus, bet ir iš aplinkos. Taip, taip, kamuoja :) Mat jau kuris laikas nėra tos dienos, kad neišgirsčiau: "Na, tai ar žinote, kas gims? Berniukas ar mergaitė? Mergaitė ar berniukas? Turėsit broliuką ar sesutę? ir pan.". Keisčiausia, kad tuos klausimus klausia ir patys artimiausi žmonės, nors rodos, jau ne kartą jiems buvau minėjusi, kada vyksiu echoskopjai.
Suprantama, jau ir pati kasdien girdėdama tuos klausimus, vis pagalvoju, na o tai kas gi bus? Prisipažinsiu, mintyse kažkodėl turiu prigalvojusi mergaitiškų vardukų nei berniukiškų. Tačiau galvoju, jog berniuką gal būtų lengviau auginti, nes jau yra praktikos :) Iš praktiškos pusės žiūrint ir drabužėlių berniukiškų nemažai turime...
Visgi, kad ir kas būtų, didžiausias troškimas, kad vaikelis gimtų sveikas, kad mūsų šeimą papildytų dar vienas spindulėlis, reikalaujantis meilės, dėmesio ir, aišku, nejučia jo gražinantis su kaupu.
Deimanto (3 m. 11 mėn) pozicija: "Noriu broliuko". Nors žino, kad dar reikia palaukti, kol daktarytė pasakys, kas mamos pilvelyje auga.
Mano savijauta. Rodos, jaučiuosi neblogai, neskaitant menčių surakinimo prieš rytą, kelių naktinių kėlimųsi pas nykštukus ir nuo vakar užpuolusio peršalimo požymių (sloga, akių kaitimas, gerklės dirginimas). Per visą nėštumo laikotarpį priaugau 6,5 kg. Bet išėjus į nėštumo atostogas, jaučiu svoris kils gerokai sparčiau, nes ir streso bus mažiau, ir veiklos mažiau :)
Taigi tokiomis mintimis gyvenu artėjant septintam nėštumo mėnesiui.
Gražaus sekmadienio,
kodelcia - Jurgita