Kaip sužinojau, kad laukiuosi buvau nusprendusi, kad apie laukimą su dukra pasidalinsime kuo vėliau. Žinojau, kad ji sužinojus nelaikys to paslaptyje, o puls visiems pasakoti ir džiaugtis. Bet pačioje pradžioje nesinori skelbti šios naujienos, norisi kuo ilgiau pasilaikyti sau kol gydytojai patvirtins, kad viskas yra GERAI.
Pamenu, kažkada draugė pasakojo, kai pastojo antrą kartą, tai pirmoji dukra nuo pirmųjų nėštumo savaičių pajautė kažkokį nematomą ryšį su draugės pilveliu ir pilvelio gyventoju. Taip pačiai atsitiko ir su mūsų dukra. Mes prie jos nekalbėjome, kad ji turės brolį arba sesę. Bet ji pradėjo elgtis kiek kitaip nei visada. Vakarais susirangiusi šalia manęs lovoje pradėjo dėti kojas man ant pilvo, ko niekada nebūdavo. O paklausus kodėl taip daro, atsakydavo, kad jai taip geriau. Atėjus jos pasiimti iš darželio, ji ne tik bučkį man duodavo (nors taip būdavo visada), bet ir pilvą paglostydavo. Pirmus kartus nesureikšminau ir pagalvojau, kad tai tik sutapimas. Bet kuomet tai pradėjo kartotis vis dažniau, paklausiau jos kodėl ji glosto mano pilvą? Jos atsakymas buvo:
- Nes ten yra kūdikis.
- Koks kūdikis? - paklausiau susirūpinus.
- Mama, čia juk mano sesė gyvena, - ir pirštu parodė į mano pilvą. Man šiurpuliukai perbėgo per kūną, bet ne iš baimės, o iš džiaugsmo, kad ji teigiamai reaguoja. Tą kartą nieko nesakiau, tik apkabinau ir pabučiavau.
Po 12 savaitės vizito pas ginekologę, namuose su vyru nagrinėjome leliuko nuotrauką. Dukra užklupo mus netikėtai ir puolė klausti kas čia, o mes tylėjome ir galvojome ką atsakyti. Nenorėjau pasakyti tiesos, bet kartu ir apėmė abejonės ar tikrai reikia nuo jos slėpti.. Ji susinervinus kelis kartus pakartojo klausimą:
- Kas čia?
- O kaip tu galvoji? - vyras paklausė jos.
- Nuotrauka.
- Kieno? - paklausiau aš.
- Kūdikio - atsakė dukra.
- Kūdikio? - paklausiau jos ar tikrai ji taip galvoja.
- Taip, mama, čia mano sesė. Tavo pilve gyvena.
Ji viską pasakė ir mums neliko nieko kito, kaip tik patvirtinti. Susitarėm, kad tai bus mūsų trijų paslaptis ir ji niekam nepasakos. Žinoma, ši paslaptis su laiku tapo ne paslaptimi, nes ne visada jai pavyko nutylėti. Tačiau pykti ant jos negalime, nes ji dar vaikas ir labai džiaugiasi turėsianti sesę arba brolį. Nors mieliau lauktų sesės..
Dovileab