Dominykas buvo planuotas ir laukiamas vaikas. Dar prieš neštumą stengiausi maitintis bei gyventi sveikai, gėriau vitaminus.
Neštumas praėjo labai greitai ir buvo pakankamai lengvas. 2012 05 11 buvo mano gimtadienis, pagalvojau: "Gera gimtadienio dovanėlė", bet taip norėjosi, kad vaikas turėtų savo ypatingą dieną. Taigi tikriausiai ir jis taip galvojo...
{smallpic:1}
Ir štai atėjo didžioji diena. Negalvojau - ar skaudės, ar ne, mintys sukosi tik apie mano mažylį. Norėjau kuo greičiau su juo susitikti, norėjau pamatyt jo veidelį, pabučiuot mažytes rankytes, paglostyti galvytę. Vienintelis dalykas, dėl kurio jaudinausi - kad tik mano mažyliui būtų viskas gerai, kad jis gimtų sveikas bei stiprus.
2012 gegužės 12 d., 6 valandą ryto namie gulėdama lovoje pajutau, kad man nubėgo vandenys. Taigi nuėjau į dušą, po to grįžusi į lovą stengiausi įsiklausyti į savo kūną, po valandos pajutau pirmuosius sąrėmius. Jie kartojosi kas 7 minutes. Taigi, nutariau keltis ir traukti į ligoninę.
Kadangi daiktai jau buvo paruošti beveik prieš mėnesį, susiruošiau labai greitai. Dar paruošiau pusryčius vyrui, pamaitinau naminius gyvunus, na ir apie 8 val. išvažiavom iš namų. Nė kiek nebijojau. Sąrėmiai buvo pakankamai stiprūs, bet neskausmingi. Taigi važiavau su šypsena.
Atvažiavom į Vilniaus gimdymo namus. Priimamajame mus pasitiko labai geros bei rūpestingos seselės. Buvo pakviesta gydytoja, kuri mane apžiūrėjo. Sąrėmiai jau kartojosi kas 4-5 minutes. Pamažu jie tapo vis skausmingesni ir ilgesni. Mano vyras visą laiką buvo su mumis, stengėsi palaikyti mane, masažavo nugarą, glostė, tiesiog buvo kartu.
Apie 10 val. aš jau buvau paguldyta į gimdyklą. Iš karto buvau prijungta prie aparato, kuris fiksavo vaiko širdelės darbą bei sąrėmius. Viskas vyko labai greitai, nes 10 val. kaklelio atidarymas buvo vos tik 2 cm, bet 11.15 val. jis jau atsivėrė iki 8 cm. O dar po 15 min. pasiekė ir 10 cm. Taigi daktarė pati nesitikėjo, kad viskai taip greitai vyks. Buvau susikoncentravusi į savo mažiuką, galvojau apie jį, norėjau, kad jam atėjimas į šį pasaulį būtų kuo ramesnis, neskausmingas. Norėjau padėti jam.
2012 05 12 12.05 val mano mažylis išvydo pasaulį. Tai buvo nuostabus berniukas, kuris svėrė 3840 g ir buvo 53 cm ūgio. Didelis, sveikas vyras. Laimės ašaros kaupėsi akyse savaime mums su vyru abiem. Pagaliau, pagaliau mažiukas jau ant rankų, pagaliau galim į jį žiūrėti, liesti.
{smallpic:2}
Mažiukas toks gražutis, kokį mes ir įsivaizdavom. Akušerė sakė, kad viskas vyko žaibišku greičiu ir svarbiausia, kad labai sėkmingai. Na ir mažylio gimimo data pakankamai ypatinga. (Be to, turiu pasakyt, kad ir mažiuko asmens kode tokie patys skaičiai). Tikiuosi, kad jie jam atneš daug laimės, sveikatos.
Kol viskas vyko, mano vyresnioji dukra skubėjo į ligoninę, skubėjo pas brolį. Tikiu, kad tarp jų ypatingas ryšis užsimezgė, kai Dominykas buvo dar pilvelyje. Prisilietus Gabijai prie pilvuko, mažiukas iškart reagavo, judėjo.
Dabar Dominykui jau 7,5 mėn. Auga sveikas berniukas. Dabar jau sveriam 8,800 kg ir esam 69 cm ūgio. Bendraujantis mažiukas, kurį jau domina mergaitės:) Vieną gražuolę mėgino pakabinti Kalėdiniame vakarėlyje.
{smallpic:3}
{smallpic:4}
Linkiu visom neštukėm lengvo neštumo ir sėkmingo, neskausmingo gimdymo!
Svarbiausia tikėti, kas viskas bus gerai.
Mažena
blogietee