Iš būsimos mamos laiško:
"Kai pastojau, kūdikio tėtis iškart sakė atlikti išvalymą, nes neva aš neturiu darbo. Tuo metu jis irgi nedirbo. Kategoriškai atsisakiau. Jis lyg ir susitaikė su tuo, kurį laiką viskas buvo gerai. Bet kai pradėjo dirbt Vilniuje, atsirado šaltumas, nepasitikėjimas, pradėjom dažnai pyktis. Jis jau kartą buvo vedęs ir turi dukrytę. Jo buvusioj tikriausiai nori sugrįžti pas jį ir, manau, kad jau ir jis nori būt su ja. O aš lieku visiskai viena, be pajamų, be vyro. Man tai pirmas nėštumas, labai norisi šilumos, globos, o dabar esu visiškai viena. Kiekvieną dieną atsikeliu su ašarom akyse".
Konsultuoja Neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė:
Liūdna skaityti tokius laiškus. Psichoterapijos metu kartu su klientais dažnai tenka „grįžti“ ne tik į ankstyvąją vaikystę, bet ir į prenatalinį laikotarpį, kai jie, dar būdami negimusiais kūdikėliais, išgyveno aborto grėsmės siaubą, tėvų nesutarimų audras, besilaukiančios mamos emocines kančias.
Pasąmonėje pasislėpusių psichotraumų šešėliai trukdo augančio žmogaus asmenybės harmoningam formavimuisi. O suaugęs žmogus, ribojamas nesuprantamų baimių, negali maksimaliai išreikšti visų savo galimybių. Panašu, kad psichoterapeutams niekada nepritrūks darbo...
Labas,
užjaučiu dėl situacijos, kai tau atrodo, jog dar negimusio vaikučio tėvas ėmė judviejų vengti. Mylimo žmogaus išdavystė visada yra skaudi, o kai ją tenka išgyventi ypatingai jautriu nėštumo laikotarpiu, tai sunkūs išgyvenimai padvigubėja. Įsivaizduoju, kaip buvo skaudu išgirsti draugo pasiūlymą daryti išvalymą.
Tikiu, kad teko išgyventi daug nelengvų jausmų, kai teko pačiai vienai priimti sprendimą gimdyti. Suprantu, kad norisi iš artimo žmogaus meilės, jaukumo, dėmesio. Natūralu, kad ateinant mintims apie galimą draugo grįžimą į buvusią šeimą, pasijunti vieniša, apleista. Pyktis, pavydas, beviltiškumas, apmaudas, nuoskauda, pasimetimas – normalūs jausmai, kurie gali kilti tokioje situacijoje.
Kai sakai, kad nebežinai kaip gyventi, man neramu, jog tau gali kilti mintys apie savižudybę. Tačiau tu parašei šį laišką, daliniesi savo skaudžia istorija, pasakoji apie jausmus. Tai rodo, kad gyventi tu nori. Natūralu, kad nori kitokių jausmų. Tad labai gerai, kad išliejai skausmą. Jau vien papasakojimas apie savo išgyvenimus, paprastai sumažina įtampą.
Nekentėk viena. Kviečiu susirasti žmogų, kuriuo pasitikėtum ir galėtum išsikalbėti. Taip pat gali paskambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais, tarkim į „Moterų liniją“ tel. 8-800 66366, kur budinti savanorė visada mielai tave išklausys ir pasistengs suprasti. Čia galėsi gauti informacijos ir apie galimas pagalbas, nemokamas psichologo konsultacijas. Specialistas padėtų nusiraminti, kas tau dabar taip reikalinga, kad galėtum priimti sau geriausius sprendimus dėl tolesnio gyvenimo.
Tu neklausi, kaip pasielgti esamoje situacijoje. Ir teisingai darai. Įsivaizduoju, kad šiuo metu tau pačiai dabar nelengva suprasti savo santykius su draugu.
Ar vertas tavo meilės ateinančio į šį pasaulį vaikučio tėvas, jei iš tiesų jis bėga ten, kur lengviau? O gal tu ne viską žinai ir klysti, spėliodama, ko jis nori? Bet kokiu atveju dabar svarbiausia nusiraminti, nes tik tai suteiks tau galimybę susivokti situacijoje ir atrasti tinkamas išeitis.
Stiprybės.
Linga Švanienė
Neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė
Tel.8-679 66811
