Sveikos mamytės,
Mums jau 30 savaičių :) ir pagaliau mes jau esame atostogose.
Šiai dienai pilvas pradėjo augti vis greičiau, taip pat jau sunkoka pačiai užsidėti batus ar pasilenkti. Leliuko judesius jaučiu vis daugiau ir daugiau. Taip pat pradėjau ieškotis įvairių kursų, jau atsirado baimių ar su viskuo susitvarkysiu, ar viską mokėsiu ir daug klausimų, kaip pasiruošti leliuko gimimui.
Per pastarąjį mėnesį įvyko labai daug įvykių ir pasikeitimų. Laukimasis mums su vyru atnešė daug naujovių, streso ir visko kitko. Taigi gal pradėkime nuo pradžių:
Šių metų pradžioje jaučiausi puikiai, vaikas augo po truputi ir aš vis laukiau sausio mėnesio pabaigos, kadangi turėjau išeiti į savo priklausančias kasmetines atostogas, o vėliau į dekretines atostogas. Kažkaip pradėjome galvoti apie nuosavą būstą, kadangi iki šiol nuomavomės. Pasiskaičiavome ir supratome, kad mums tikrai būtų geriau investuoti į nuosavą būstą, nei mokėti į orą. Taigi pradėjome intensyviai ieškotis namo ir kreipėmės į bankus dėl būsto paskolos. Na aišku kiekvienas bankas turi savo sąlygas, tačiau nustebau, kad netgi skirtingi to pačio banko atstovai diktuoja skirtingas sąlygas. Šiuo metu mes esame laukime ir laukiame banko atsakymo, ar patvirtins mūsų pirkinį ar ne, tikimės jau kitą savaitę turėsime konkretų atsakymą.
Tai va, kaip ir minėjau pradžioje savijauta buvo puiki, tačiau po kiek laiko labai pradėjo skaudėti nugaros šonus. Galvojau viskas dėl nėštumo, labai nekreipiau dėmesio, o taip pat ir vakarinis nuolatinis varymas į damų kambariuką, man atrodydavo, kad visuomet pūslė pilna. Stengiausi saugotis peršalimo, vengiau kontakto su peršalusiais žmonėmis, tačiau vieną naktį pasidarė labai blogai, pradėjo baisiai skaudėti šonus, savijauta buvo labai prasta, mažylis tiesiog kalatojosi pilve. Atsikėliau, pradėjau ruoštis į darbą ir pradėjau tiesiog verkti... Tuomet supratau, kad peršalau. Pakeliui į Šeškinės polikliniką pasiskambinau savo ginekologui ir sutarėm dėl apžiūros. Mano šeimos gydytoja S.Maksimavičienė išdavė man nedarbingumą ir sakė, kad tai tiesiog peršalimas, patarė pagulėt lovoj ir pagerti arbatėlių. Aš jai skundžiausi dėl nugaros, sakiau, kad skauda jau ne pirmą dieną, taigi ji išrašė tepaliuko nuo raumenų skausmo. Toliau mūsų kelionė tęsė į VGN ligoninės konsultacinį skyrių pas mūsų lelių prižiūrintį gydytoją. Taigi buvo ir gerų ir blogų žinių: gera tai, kad placenta jau pasikėlė, o bloga, kad pasirodo man buvo inkstų uždegimas ir teko kuriam laikui apsistoti ligoninėje. Apžiūros metu gydytojai sakė, kad greičiausia laukiamės mergytės :).... Esu labai dėkinga VGN ligoninės patologijos skyriaus darbuotojams, kadangi priežiūra ir viskas yra tiesiog puiku. Beje mano lankytojai sugebėjo man atnešti ir gripą, bet ir vėl džiugu tai kad visuomet buvau apsuptyje specialistų, kurie greit pasirūpino mano ir mažylio savijauta.
Nors aišku dabar labai lengva apie tai rašyti, tačiau gulėdama ligoninėje man buvo pradėjęs čiuožti stogas, nes kažkurį laiką nemačiau vyro ( jis taip pat sirgo namuose) ir pasiilgau savo lovos ir kasdieninės aplinkos.
Išėjus iš ligoninės pas mus prasidėjo kraustymosi reikalai, nes mūsų nuomos sutartis pasibaigė, o metams įsipareigoti šiuo metu nenorime, dar kaip ir minėjau tvarkomės dėl nuosavo būsto. Tai va, kraustytis, ir linksma ir graudu. Vyrui vis džiaugiausi, kad esame jau nemažai užgyvenę, tačiau kai reikia tiek daug susipakuoti ir persivežti, ir sukrauti, tai net ir ašarų nemažai buvo :)
Šiam kartui tiek :)
LePukuota