"Mamyčių klubas" socialiniame tinkle "Facebook" uždavė klausimą, ar yra tarp mūsų bičiulių mmaų, gimdžiusių ne su vyrais, o su kitais artimaisiais - mama, sese, drauge?
Sulaukėme daug įdomių atsakymų. Pateikiame Jums šios diskusijos trumpą "išklotinę":
Ar yra tarp mūsų mamyčių, gimdžiusių ne su vyru, o su kitu artimu žmogumi - seserimi, drauge, mama, tėčiu?
-„Su manimi gimdymo metu buvo mama, tėtis, pamotė ir, be abejo, vyras“.
-„Šalia buvo 5 metų dukrytė, aišku, per patį atėjimą ji su tėčiu laukė už durų“.
-„Aš irgi gimdžiau su mama“.
-„Šalia buvo pati geriausia draugė, kuri tapo mano dukrytės krikšto mama... Nuostabu...“
-„Šalia buvo vyro mama“.
-„Su pirmu vaiku gimdyme buvo mama ir vyras“.
-„Šalia manęs taip pat buvo mama, o draugė nekantravo už durų“.
-„Aš irgi dalyvavau draugės gimdyme, po mėnesio pati pastojau!“
-„Buvau su vyru, be vyro neįsivaizduoju gimdymo. Jis labai padėjo, tikrai negalėčiau gimdyt su draugėm ar tėvais“.
- „Jei vyrui gimdyme dalyvauti yra normalu, tai kas tokio, jei mama dalyvauja? Mes su mama kaip draugės, ir ji pati labai norėjo dalyvaut. Kai pagimdžiau, nė valandai nepraėjus vyresni vaikai atėjo su broliuku susipažinti“.
-„Šalia manęs buvo mama, o vyras už durų laukė“.
-„Gimdžiau su mama, nes vyrui vaikelis nerūpėjo...“
-„Aš gimdžiau su geriausia drauge“.
-„ Aš abu vaikus gimdžiau su draugėm“.
- „Aš abu vaikus gimdžiau su mama. Kai gimdžiau dukrytę, tai drebančiom rankom virkštelę kirpo, o pagimdžius sūnelį, tai kirpdama virkštelę dar spėjo ir telefonu pranešti prosenelei, kad gimė provaikaitis. Tai vis prisiminusios juokiamės“.
-„Aš gimdžiau su drauge, kadangi ji taip pat mama, tai puikiai suprato mano būseną. Kai reikėjo, pabarė, kai reikėjo, paglostė. Būsiu dėkinga už tai jai visą gyvenimą. O vyrai šitoj situacijoj patiria dar didesnį stresą, negu pačios gimdyvės“.
- „Aš gimdžiau su sese“.
- „Aš pirmą gimdžiau su anyta ir su mama, o antrą – viena, tada vyras laukė namie“.
-„O aš gimdžiau viena, vyras laukė už durų, nes spėjo atvažiuot kaip tik per patį gimdymą, o aš tuo tarpu buvau labai pikta ir neleidau. Kažkaip ne tas galvoj buvo, kas stovės šalia, vis tiek nieko nemačiau aplinkui, viena mintys tesisuko - greičiau pagimdyt ir paimt pagaliau vaikutį ant rankų. Be to, šaunus kolektyvas pasitaikė, viena priiminėjo vaikutį, kita glostė man galvą, dar kita stovėjo šalia ir pasakojo kaip kvėpuot. Šauniai jos ten padirbėjo“.
- „Aš buvau ta, kurią pasirinko sesė gimdydama - neįkainojama patirtis“.
- „Aš irgi su mama gimdžiau. Geriausia, kas galėjo būti tą dieną su manimi, tai mamos palaikymas. Iki šiol apsiverkiu tai prisiminus“.
- „Kai aš gimdžiau, su manimi buvo netikėtai mano mama bei mano vyras. Net nebuvom planavę ,kad mano mama dalyvaus, tačiau taip išėjo, jog lydėdama mane iš namų i ligoninė ir ji kartu važiavo, norėdama mane palaikyti. O kai nuvažiavom, manęs daktarai namo jau ir nebeišleido. Taigi, mama liko taip pat gimdyme, išėjo savaime taip“.
Štai taip, pasirodo gimdyti ne su vyru, o su kitais artimaisiais, nėra didelė retenybė Lietuvoje.
