“Prašau močiute, įkišk pirštą į mano išangę,”- tai būtų galima išgirsti Bangladeše gimdymo metu, nes būsima mama gimdo apsupta savo moteriškų giminaičių ir draugių, kurios padeda fiziškai bei emociškai. Ten moterys gimties stebuklą patiria dideliame būryje, kuris dalyvauja visame procese nuo pirmųjų sąrėmių iki kūdikio priėmimo. Moterys dalinasi savo gimdymo istorijomis, pataria gimdyvei, masažuoja ją ir ramina.
Žinoma, net 85% gimdymų Bangladeše vyksta namuose, be medicininių patogumų. Gimdyvės čia skatinamos judėti, eiti į vonią, pasivaikščioti ar pasilaikyti už virvės gimdymo metu. Rėkimas, aimanavimas čia visai nepriimtini, nes tai reiškia fizinį ir psichinį silpnumą. Musulmonės gali deklamuoti Koraną.
Kol gimdo, moterys gali valgyti karštus ryžius ir gerti šiltą vandenį ar pieną. Karšti kompresai uždedami ant tarpvietės, o aplinkinės moterį masažuoja aliejais galvą, papilvę, purto juosmenį ar tarpvietės liniją, taip siekdamos greičiau priversti pasirodyti kūdikį.
Gimdymai ligoninėje čia reti - daugelis moterų neturi pinigų ten nusigauti, o kitos moterys bijo. Ir ne veltui: moterims gali būti atliktas Cezario pjūvis ar kitos procedūros be jų sutikimo. Ten taip pat neleidžiama kartoti Korano, vaikščioti, jos taip pat gali būti pažemintos ligoninės personalo.
