Kaip ir daugelyje besivystančių Azijos šalių ir kultūrų, tibetietės gimdo vienos, nebent padedamos anytos ar vyro. Ir, kaip įprasta panašiose kultūrose, ką tik pagimdžiusi moteris laikoma purvina, užteršta, todėl norint tai panaikinti virkštelė yra nupjaunama (gimdyvės dažniausiai tai daro pačios) nešvariu peiliu ir tik po to jis nuplaunamas taip nuvalydamas gimties nešvarumus.
66 % Tibeto moterų gimdo namuose ir dažnai tai daro gyvūlių aptvaruose.
20-30% vaikų miršta nesulaukę metų. Net jei mama nori gimdyti ligoninėje, tai padaryti yra sudėtinga dėl topografinės, geografinės ir ekonominės padėties. Gyventojai gyvena skurdžiai, kalnuotose ir kaimų vietovėse, todėl pasiekti ligonines yra sudėtinga ir brangu.
Gimus kūdikiui prieš pirmą maitinimą krūtimi, jam yra sumaitinimas sviesto, medaus, šafrano ir muskuso vandens košelė, kuri jį turi apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Tuomet gerbiamas religinis bendruomenės veikėjas aplanko kūdikį ir duoda jam vardą.
