Sveikos būsimos ir esamos mamytės! Ilgai ruošiausi ir pagaliau prisiruošiau parašyti savo pirmąjį blogą. Labai jau seniai norėjosi pasidalinti mintimis ir sulaukti patarimų iš kitų mamyčių, o ypač dabar, kai viskas jau taip arti ir atrodo ranka pasiekiama, bet kartu ir baugu- juk pirmą kartą!
Apie mane... esu Gintarė. Laukiamės pirmą kartą (dėl to ir baisoka, ir nauja, ir nekntru). Mums jau 32 savaitės +5dienos! Būsim mergytės:) Princesė mūsų labai norėta ir labai laukiama! Būsimam kūdikėlio atkeliavimui, ruoštis pradėjom jau iš anksto (tiksliau pradėjau ruoštis aš ir mano mama: rūbeliai, daikteliai, įvairios kūdikiškos smulkmenėlės, vežimėlio, lovytės ir įvairių supynių ar žaislų paieškos!). tikriausiai daugumai taip būna (tikiuosi ne aš viena tokia). Vyras į nieką nesikišo, leido viską rinktis man, aišku kartkartėmis pabambėdamas: "taigi ar to reikia? Ar tau to reikės?" ir tt...! (taip matyt irgi dažniausiai būna) :) Todėl išėjus į gimdymo atostogas, jau turėjau daugelį dalykų, kurių gali prireikti vaikeliui. Aišku dar labai daug ko trūksta (ypač ko prireiks man ligoninėje), bet po truputi tikiuosi viską susidėliosim.
Šiek tiek apie nėštuma... kadangi man tai pirmas kartas, į viską žiūrėjau labai rimtai ir atsakingai. Daug skaityti apie viską (ką galima, ko negalima, ką reikėtų daryti, ko ne) pradėjau jau tik sužinojusi, kad laukiuosi. Visi tyrimai, vizitai pas gydytojus buvo atliekami laiku ir su šypsena. Ir viskas buvo tikrai labai šaunu ir gerai, iki kol neišėjau į dekretą. Kitą dieną prasidėjo nemalonumai ir nuo tos dienos, jau trys savaitės, kaip gyvenu įtampoj ir baimėj...kita dieną po išėjimo į motinystės atostogas, atsidūriau ligoninėj, dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo:( savaitė ligoninėj ir visas kitas likęs nėštumas dabar bus praleistas lovoje...Griežtas lovos rėžimas! Kiekvieną dieną čiupinėju savo pilvuką, bandydama suprasti: "ar čia man vėl gimda susitraukinėja, ar čia tik mano mažoji man kokią savo kūno dalį atstatė, kad paglostyčiau"... tokios mintys ir baimės, neleidžia nei atsipalaiduoti, nei galvoti apie kanors kitą, pavyzdžiui, kuom galėčiau užsiimti, gulėdama lovoj, kad mažiau galvočiau, ir šiek tiek tūriningiau praleisčiau laika (na, aišku nelabai daug ka ir gali nuveikti tokiam ribotam plote, su trumpalaikiu aplinkos pakeitimu- nuėjimas iki tualeto, dušo ar virtuvės, jei namie esu viena)... Gal turit patarimų?:) Va tokiom nuotaikom dabar gyvenu ne tik aš, bet ir visa mūsų šeimyna (įskaitant ir senelius, bei proseneles). aišku, visi bando prablaškyti mane, kalbėti apie ką nors kitą, bet sunkiai sekasi... sunkiai sekasi dbar man ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Aišku, gulėjimas lovoj nėra man pats tobuliausias laiko leidimas, juolab kad net ir viso nėštumo metu dariau viską pati, kaip ir iki nėštumo. Turėju daug jėgų ir jaučiausi puikiai! Norėjosi ir nėštukės fotosesiją pasidaryt atsiminimui, ir į visus įmanomus kursus pavaikčiot.... kolkas vienintelė mano pramoga lieka knygą ir televizorius:(
Na, šiam kartui tikriausi tiek. Jei turite kokių minčiu ar patarimų- nekantriai lauksiu!:)