Godos nėštumo blogas: ar laukiate sugrįžtant?

Tadam! Sugrįžau! Sveika, gyva, laiminga, pailsėjusi, įdegusi, atsipalaidavusi, pasunkėjusi, daug pamačiusi ir visokia kitokia :) 

Kelionė

Kas netyčia nematėte paskutinio mano blogo, tai pristatau, jog pastarąsias dvi savaites keliavau po Prancūziją su šeima ir draugais. Apie kelionę parašysiu atskirai, nes tai vis dar mano nėštumo blogas, bet keletą žodžių vis tiek norisi tarstelti. 

Štai mūsų maršrutas

Nuskridome į Paryžių, išsinuomavome automobilį ir iveikėme apie 2700 kilometrų. Aplankėme Mont Saint Michel vienuolyną, ragavome ką tik pagautas austres Cancale, užsukome į piratų miestą Saint Mallo, nulėkėme iki gražiojo La Rochelle miesto ir “île de ré” (Rė salos), apsilankėme vasarą ištuštėjusiame Bordo, pamatėme didžiausią Europos kopą “Dune du Pylat”, ilsėjomės prie vandenyno Biscarrosse Plage miestelyje, linksminomės “Walibi” atrakcionų parke netoli Aženo, pravažiavome Tulūzą, įgyvendinome svajonę pamatyti Carcassone tvirtovę, įlindome į urvus Grotte du Pech Merle apžiūrėti prieš 25 000 metų pieštų piešinių, užkopėme į piligrimų lankomą Rocamadour kaimelį kalne ir viską vainikavo kelių dienų poilsis ir šeimos fotosesija (pagrindinė nuotrauka viršuje) Paryžiuje. Visą kelionę miegojome tik kempinguose, kur net ištvėrėme kelias nemažas liūtis ir mėgavomės šildomais baseinais bei pramogomis vaikams. Kiekviename kempinge kas rytą rasdavome ir šiltų bagečių :) 

Carcassone tvirtovė

Ant didžiausios kopos

La Rochelle - Prancūzų pamėgtas kurortas

Nėštumas

Bordo neteko paragauti Bordo vyno, o ir į šalia buvusį Congnac miestelį dėl tos pačios priežasties neužsukome. Karščiai nevargino, o palapinėje miegoti aš pratusi, todėl nekilo didesnių bėdų. Tiesa, į aukštesnius kalnus lipdavau lėčiau, bet užtekdavo pažvelgti į šalia mane lenkiančius 80-mečius su lazdelėmis ir jėgų atsirasdavo. Na, jeigu jie gali, tai aš irgi :) Ypatingų nuolaidų Prancūzijoje, kad esu nėščia nesulaukiau, bet apsidairius supratau, kad ten kaip tik mažuma turi vieną (tokių beveik nemačiau) ar du vaikus. Trys ar keturi mažieji šeimos kempingautojai yra normalus “sąstatas”. Viena nėštutė su panašaus dydžio pilveliu, kaip maniškis ant čiuožynės padėdavo užlipti savo pusantrų metų sūneliui ir dar kartu su juo nučiuoždavo... 

Tiesa, į labai ekstremalius atrakcionus nėjau, bet jų iš esmės nemėgstu, tad nuoskaudos nejutau ir su Eleonora išbandydama ne tokias baisias pramogas. 

Pas gydytoją keliausiu tik rugsėjo 1 dieną - tuo pat metu oficialiai prasidės mano nėštumo atostogos... 

Olivija vartosi ir spardosi kiek įmanydama, o aš suprantu, kad vis sunkiau į ką nors įtelpu. Tiesa, į kelionės pabaigą šiek tiek pakankino padidėjęs rūgštingumas, bet vaistai greitai numalšindavo. 

Tai tiek trumpai apie praėjusias savaites, o dabar bandau grįžti į normalų ritmą. Ech, bet kaip nesinori :) 

Iki kitos, jau net 28 savaitės!