Tyliai burzgia šaldytuvas, kažkur tiksi laikrodis... Ir visa tai aš girdžiu savo namuose!!! Šiuos raminančius ir stebuklingus garsus išgirsti per merginų keliamą triukšmą neįmanoma, todėl sėdžiu "apšalusi" ir medituoju.
Smiltė su Eleonora svečiuojasi pas senelius, o mes karaliaujame su Rodenu. Tai nuotraukoje esantis mano prancūzų buldogas. Jeigu turite vaikų, gyvenate bute ir galvojate kokią šuns veislę rinktis - ši būtent jums! Žinau, žinau, taip kalba visi šunų savininkai, bet Rodenas turi daugybę privalumų:
- Jis ypatingai pakantus ir draugiškas vaikams, leidžiasi gydomas, glostomas, klostomas, vedžiojamas namuose, tąsomas, ant jo gulima, jojama ir pan.
- Dažnai aktyvų šunį įsitaisę šeimininkai dūsauja, kai reikia kasdien bent po gerą pusvalandį (ar net dvi valandas) bėgioti su šunimi. Rodenas ne toks - kyšt nosį į lauką, dešimt minučių ratukas ir namo. Kadangi mėgstame važinėtis dviračiais, jis šalia nebėga, nes po pirmo "puskylio" jam visiška "pompa".
- Rodeną vadinu katinu šuns kailyje. Jis visada miega ir stengiasi tai daryti ten, kur šilčiausia - prie radiatorių, priešais židinį ar prisiglaudus prie orkaitės. Net ir karštą vasaros dieną jis miega ant grindų ten, kur šviečia saulė ir sukasi kartu su ja.
Užteks agitacijos :) Dabar apie reikalus.
NĖŠTUMAS
Jaučiuosi gerai, pas gydytoją tik kitą savaitę ir iki to laiko reikia atlikti vieną baisiai nemalonią procedūrą - gliukozės testą.
Praėjusį kartą po jo iš lovos neišlipau lygiai dvi paras ir taip smarkiai bei ilgai pykinę nebuvo net audringos jaunystės laikais po nakties su septynių rūšių kokteiliais. Tiesiog esu įpratusi pusryčiauti rytais, o testą reikia atlikti nevalgius - pirmiausia paima kraują, tuomet mažame kiekyje ištirpinama didelė dozė gliukozės, reikia ją išgerti ir laukti dvi valandas. Po dviejų valandų vėl tiriamas kraujas ir stebima kaip tavo organizmas toleruoja gliukozę.
Šis testas skiriamas vyresnio amžiaus nėštutėms, apkūnioms ar toms, kurių šeimoje kas nors serga cukriniu diabetu. Todėl ilgai sukau galvą, kodėl man šį testą skiria jau antrą kartą. Pasirodo, jis rekomenduojamas ir toms, kurios prieš tai pagimdė didesnio svorio kūdikį. Mano pirmagimė Smiltė pasaulį išvydo sverdama lygiai 4 kg. O tai, pasirodo, ne norma :)
Tai visaip kaupiuosi iki vizito pas gydytoją šiam testui. Gal turite patarimų kaip jį "išgyventi"?
LAISVALAIKIS
Savaitgalį vėl praleidome palapinėse festivalyje "Varom". Laikas prabėgo nuostabiai, o jaučiausi irgi puikiai.
Kaip gyvenu kasdieninį gyvenimą? Mėgaujuosi rytiniu ir popietiniais puodeliais kavos, geriu folio rūgštį ir esu pamišusi dėl vis naujų atsirandančių uogų. Dėl manęs mėsos vasarą gali ir nebūti - misčiau tik trešnėmis, arbūzais, braškėmis ir salotytėmis. A, dar viską užkąsčiau dideliais kiekiais šokolado :)
Kol nėra vaikų - sočiai išsimiegu ir džiaugiuosi tyla. Dar susitinku su draugais, su kuriais nuolat pritrūksta laiko pasimatyti arba jie neturi vaikų, todėl santykiai šiek tiek nutolę. Ar pastebėjote, jog atsiradus vaikams artimiausiais ir dažniausiai matomais draugais tampa tie, kurie irgi jų turi? Ir ypač panašaus amžiaus? Normalu, bet kartais reikia ir tuos bevaikius pamatyti :)
Štai tokia rami 23-ioji savaitė!
Goda_Mamyciuklubas.lt