Linksminuosi toliau. Kitaip ir negaliu apibūdinti to, kad mane visuomet absoliučiai sveiką, gydytojų durų nevarstančią puola vienas po kito įvairūs negalavimai. Taigi, atsibundu saulėtą šeštadienio rytą ir pradedu... kasytis!
Ligos
Aha, skamba gal ir nebaisiai, bet kai niežti VISUR, niežėjimas nepraeina, o naktį dėl jo negali miegoti, jau visai nejauku.
Pirmą dieną ištvėriau, nes galvojau, jog čia “nieko tokio, tuoj praeis”. Bet po bemiegės nakties - sekmadienį skambinu į Vilniaus gimdymo namus. Maloni moteriškė telefonu sako, kad galiu atvažiuoti, bet ji neįsivaizduoja ar ginekologas ar akušerė man kuo nors galės padėti. Tai susikaupiu, skaitau KODĖL tai galėtų būti ir laukiu pirmadienio.
Nėščiosioms niežėjimas ir bėrimai būdinti dažniausiais atvejais - tai yra vadinama nėščiųjų dilgėlinė dermatoze (angliškai PUPPP), nėščiųjų cholestazė (kuomet kepenys grubiai kalbant “neapsidirba”) ir alergija (kuri gali paūmėti dėl harmoninių pokyčių).
Pirmadienį nuskubėjau pas gydytoją, kuri nusiuntė darytis kraujo tyrimų ir pas dermatologę. Jos nuomone - man tiesiog stipri alergija maistui. Kokiam, nežinia, nes anksčiau nesu turėjusi nieko panašaus.. Labiausiai kaltinu penktadienį valgytą “wok’ą” su įvairiais rytietiškais padažais (ne pirmas kartas, bet nėščiosios hormonai gal kitaip sureagavo). Taigi, geriu kasdien po priešalerginių vaistų tabletytę ir tepu kažkokiu spec. vaistinėje gaminamu tepalu. Rodos, geriau, nors dar netobulai.
Žinios
Turėjau progą apsilankyti tėvystės mokykloje “Gandro lizdas” ir išklausyti akušerės Ievos Girdvainienės paskaitos apie gimdymo biomechaniką. Dalį paskaitos jau galite perskaityti čia: “Akušerės konsultacija: viskas apie gimdymo pradžią”, o kitą savaitę dalinsiuosi tekstu apie patį gimdymą.
Buvo keista dalyvauti, nes susirinko poros, kurioms šis vaikelis pirmasis, o aš jau “su patirtimi”. Kai laukiausi Smiltės - taip pat apsilankėme su vyru tėvystės kursuose “Sveika pradžia”. Prisimenu, kaip tuomet džiaugiausi gavusi tokio aiškumo, supratimo ir žinių apie patį gimdymą, o gimdant ginekologė net gyrė, kaip moku kvėpuoti.
Atrodo, ką ten klausyti apie tą patį antrą kartą, kai jau laukia trečias praktinis išbandymas :))) Bet... tikrai buvo labai įdomu! Labai keistas jausmas, kad visa tai, ką pasakoja - viskas taip ir yra. Galėjau sėdėti ir visą laiką linksėti galva, kad taip, taip ir būna, tikra tiesa ką pasakoja Ieva. Be to, kai kurios smulkmenos pirmą kartą praslįsta pro ausis, nes tiesiog “gaudai” bendrą informaciją, svarbiausius faktus, o dabar turėjau laiko įsiklausyti, įsigilinti.
Manyčiau, kad bent jau pirmakarčiams tėveliams gimdymo ir žindymo kursai būtų privalomi - kaip bažnyčioje tuokiantis, neišklausius paskaitų nesuteikia santuokos sakramento taip ir nepriimtų gimdyti be kursų pažymos :)
Ar jūs buvot tėvystės ar žindymo kursuose?
Taigi, visa vis dar spuoguota ranka mojuoju iki 36 savaitės!