Liko tik 11 savaičių iki šios “akcijos” pabaigos :D Baigsis puponautai, baigsis ir mano nėštumas - geras sutapimas, ar ne? Na, bet ne apie plastmasines pupas susirinkome pakalbėti. Kadangi mano savijauta vis dar nuostabi, pas gydytoją nebuvau ir keičiasi tik kūno apimtys bei svoris, geriau pasidalinsiu pasvarstymais dėl gimdymo vietos.
Kaip visada, viskas remiasi patirtimi, todėl papasakosiu, kur ir kaip gimė Smiltė ir Eleonora.
Pastarąjį dešimtmetį gyvenu Vilniuje, nors augau Pasvalio rajone. Ten iki šiol gyvena mano tėvai. Taip jau susiklostė, kad prieš pirmąjį gimdymą vyras išsikraustė į užsienį (aš pasekiau jo pėdomis, kai Smiltei buvo mėnuo), tad paskutines dvi savaites iki gimdymo praleidau pas tėvus, nes sąmoningai norėjau gimdyti Pasvalyje.
Neturiu ten nei pažįstamų gydytojų, nesu ten net danties taisiusi, bet ši ligoninė garsėja nuostabiais gimdymo namais. Ir tikrai ne veltui!
Man labai svarbu komfortas, o ten jo į valias. Jie net sukūrinę vonią turi gimdyvėms! Personalas pasakiškas, patalos erdvios, viskas nauja, gražu. Prieš pusmetį buvau apsilankiusi tada dar neremontuotuose Antakalnio gimdymo namuose ir skirtumas buvo, kaip tarp apgriuvusio “barako” ir prabangiausios klinikos. Žinoma, jeigu gimdymas su komplikacijomis, reikia specialios įrangos - gimdyves veža į Panevėžį arba tokiu atveju geriau padėtų Antakalnio specialistai, bet mano atveju to neprireikė. Gimdžiau visoje ligoninėje viena, personalas net kavos vyrui pasiūlė, gydytoja didžiąją laiko dalį buvo šalia, padėjo kuo galėjo, o vėliau įsikūrėme šeimyninėje palatoje, sesutės vis varstydavo duris klausdamos kuo gali padėti, mokydamos, kaip prižiūrėti kūdikėlį. Tobula!
Eleonorą irgi galvojau gimdyti ten. Planavau prasidėjus sąrėmiams tiesiog važiuoti iš Vilniaus iki Pasvalio - ne toks jau tolimas tas kelias. Na, bet likimas pasisuko kitaip. Nustatė preklampsiją ir 38 nėštumo savaitę buvau skubiai tirtis į ligoninę. Mane prižiūrinti gydytoja dirba poliklinikoje, gimdymų nepriiminėja, tad paklausiau kur važiuoti - į Vilniaus gimdymo namus ar Antakalnio ligoninę (Santariškių naujasis gimdymo skyrius dar neveikė). Ji atsakė, kad jokio skirtumo. Tai susiruošėme į Antakalnį.
Priimamajame mus pasitiko eilė gimdyvių, nepatenkintas ir susiraukęs personalas, o po apžiūros gydytoja nusprendė skatinti gimdymą. Šypsenos jokios. Humoro jausmo irgi. Tiesiog “pastatė” prieš faktą. Suprantu, kad ne į cirką važiuoju, bet vis tiek norisi bent kiek šilumos... Gimdymas praėjo sklandžiai, tiek gydytoja, tiek akušerė pasitaikė puikios, kavos, žinoma, vyrui nieks nesiūlė, o aplink virė darbai. Labai įdomu, kad šioje ligoninėje naujagimių skyrius yra kitame aukšte nei gimdyvių. Seselės - nedraugiškiausios, susiraukusios, nemandagios ir net manyčiau neprofesionalios. Pirmą kartą gyvenime ir paskutinį kartą girdėjau, kad naujagimiui užpakaliuką reikia kiekvieną kartą plauti paprastu rankų muilu. Naujagimių ir gimdyvių skyriai, rodos, net nesikalba tarpusavyje. Kai reikėdavo kažką sužinoti apie naujagimį, Eleonorą turėdavau palikti vyrui ar palatos kaimynei, kad paklausčiau apie tyrimų rezultatus. Išrašymo dieną išrašė mane, bet naujagimių skyrius “užmiršo” tai padaryti, tad laukti porą valandų reikėjo kol atnešė dokumentus.
Dvi patirtys. Labai skirtingos, o dabar turiu trečią galimybę. Grįžti į Pasvalį? Gal išbandyti naująjį Santariškių gimdymo skyrių? O kaip atsinaujinę Vilniaus (Tyzenhauzų) gimdymo namai?
Laukiu tavo pamąstymų :)
Goda_Mamyciuklubas.lt
Krisliukas
ODISEJAaa
Egle_Mamyciuklubas.lt