Na ką, turbūt jau iš pavadinimo aišku kas ir kaip. Neperšokęs griovio nesakyk op, sako patarlė, kurią galėčiau perfrazuoti - visiškai nepasveikęs, nesakyk, kad esi sveikas :) Tik parašius blogą apie nugalėtą sinusitą, rodos jis suuodė, kad giriuosi ir nusprendė taip lengvai manęs nepaleisti.
Nuopuolis
Tiek besidžiaugusi gyvenimu be antibiotikų, trečiadienio vakarą atsidariau savo pirmąją gyvenime Ospamox pakuotę. Išgėriau ir laukiau stebuklo. Prie visų linksmybių užgriuvo siaubingi galvos skausmai (taip taip, visi sako, kad nuo sinusito, bet aš tvirtai manau, kad jie labiau migreniniai, nes skaudėjo smilkinius ir pakaušį, o ne sinusus).
Taip ir laukiau kada tos stebuklingos tabletytės suveiks ir aš būsiu, kaip nauja.
Ketvirtadienio rytas: galvos skausmai net ir po nakties siaubingi. Sinusitas vidutinės būklės. Sugebėjau dar nulėkt į porą susitikimų.
Ketvirtadienio popietė: griuvau į lovą, jau nieko nebesinorėjo.
Ketvirtadienio vakaras: galva plyšta visomis įmanomomis prasmėmis.
Penktadienio rytas: iš lovos nepakilau, galva plyšta, vyras kviečia greitąją.
Ir taip atsidūriau Santariškių ligoninėje naujame nėščiųjų patalogojos skyriuje. Mane ir ypač Oliviją išanalizavo gydytojai, rezidentai ir koks dešimt jaunų studentų. Reikia, juk jaunajai kartai mokytis! Apžiūrėjo LOR (diagnozė sinusitas, bet toks ne ypač baisus) ir viskas krypo neaiškia linkme, kol gydytoja negavo mano kraujo tyrimų. CRB vietoje normos 5, buvo 100. Verdiktas labai greitas ir paprastas - guldyti, kas šešias valandas į veną leidžiami antibiotikai.
Taip guliu iki šiol ir dar gulėsiu iki penktadienio, kol septynių dienų antibiotikų kursą įsisavinsiu.
Pakilimas
Sveikstu. CRB jau pirmadienį buvo apie 20, nosis mažiau bėga, galvos neskauda. Žinoma, čia leido išgerti ir ibuprofeno tabletę, kuri manau apmalšino mano migreninius skausmus. Prisiskaičiau, kad trečiame trimestre ibuprofenas jau įtakoja vaisių - gali sumažėti vandenų, net su širdele gali kilti bėdų, tad negėriau. Ligoninėje gydytoja sakė, kad galima nepiknaudžiaujant.
Kai jau geriau jaučiuosi pervadinau ligoninę į priverstinio poilsio stovykla. Na, jeigu žmogaus niekas iš šalies nesustabdo, tai organizmas pats nusprendžia įjungti avarinį signalą.
Olivija
Vyras juokiasi, kad pirmiausiai šiame skyriuje rūpinasi Olivija, o tik paskui antrame plane aš :) Kiekvieną dieną dukart tikrina tonusus, o vieną - užrašinėja pilną kardiogramą. Jau du kartus darė echoskopą, tai tikrai aišku, kad Olivija yra ne Olivijus ir ji sveria jau net 2 kilogramus 200 gramų ir yra 44 cm ūgio. Oho, sakyčiau daug!
Santariškės
Apie Santariškių naująsias patalpas: gražu čia, viskas nauja, prie lovų planšetės, bevielis internetas puikus, personalas draugiškas, na bet maistas... Aš neįsivaizduoju kas jį tiekia, kas jį daro, bet su sveiku protu absoliučiai susipykta. Pvz. pusryčiai - dvi riekės bulkos, viena duonos, lašelis sviesto, dešros riekelė ir siaubinga beskonė košė. Pietūs - koks nors vos įkandamas maltinis, tarkuotos morkos, ryžiai, sriuba, vėl daaaaug duonos. Vakarienė - dar siaubingesnė košė ir trys barankytės (keista, kad duonos nedavė). Skonis baisus, konsistencija dar baisesnė. Ir labai įdomu, kad čia nėra jokių stalų - nei atlenkiamų, nei pristumiamų. Valgyti reikia ant palangės arba ant lovos... Padėklai tikrai ne tokie, kad ant kelių pasidėti. Žodžiu, šis klausimas tikrai neapgalvotas. Na, bet vyras aprūpina ir atradau kavinę - nauja, moderni, tai dabar badas negresia :)
Taigi, viską apsižiūrėjau, gimdyti važiuosiu čia - jau bus bent pažįstami kolidoriai. Seselės kaip ir visur - vienos labai malonios, kitos ne tokios draugiškos, bet manau tai būdinga visose didesnėse ligoninėse. Labai labai draugiškos rezidentės, tokios dar nesugadintos srautų nepatenkintų ligonių :)
Taip ir praeis mano 33-oji savaitė. Dabar susimąsčiau, kad pataliukus noriu pasiūti mažytei, reiks grįžus jau susiimti. Gal net apie kokį lagaminą į ligoninę gal laikas pagalvoti?
Pasimatymas
Tiesa, iš anksto "prisiduodu" - mane gyvai bus galima pamatyti jau šį šeštadienį "Mamyčių klubo" laidoje, kai dar buvau apysveikė.
Goda_Mamyciuklubas.lt
jaldija
zvirblislaura
pypse
neri