Godos nėštumo blogas: ligos patale

Ir pagaliau, išaušo tas momentas, kai mano blogas bus ne pastrikinėjimas ant vienos kojos, kaip viskas puiku, o persmelktas liūdesio, pesimizmo ir ašarų. Pasiruoškite nosinaites!

Kančių pradžia

Taigi, mano keturių savaičių draugas obstrukcinis bronchitas saulėtą šeštadienio rytą nusprendė virsti... sinusitu. Atsibudau nuo geliančio skausmo kairiame žandikaulyje - atrodė, kad visi dantys išrauti, o patį žandą naktį daužė smogikų būrys. Na, patyrusios sinusitą, supras apie ką aš čia... Kadangi sinusitą turėjau tik kokį kartą prieš daugybę metų, tai pradžioje pagalvojau, kad žandą tiesiog nugulėjau, o savijauta prasta dėl peršalimo. Išsiunčiau šeimą mėgautis kukurūzų labirintu (labai labai rekomenduoju visiems dar paskubėti ir spėti jį aplankyti, nes tikrai puiki pramoga visai šeimai), o pati nuėjau gulinėtis. 

Popiet jau supratau, kad visgi čia jau ne nugulėjimas, o sinusitas. Ką daryt? Kai nei gali, nei nori organizmo pompuoti antibiotikais. Žinojau, kad užteks apsilankyti pas budintį gydytoją ar skambtelt saviškei ir iškart gausiu amoksicilino. O aš dar nėkart gyvenime nesu gėrusi antibiotikų. Taigi, pradėjau gydymą savaip...

Prieš sinusitą - liaudiškais receptais

Jeigu pasitikite tik gydytojais ir manote, kad tik jie žino jūsų galimybių riba, šios pastraipos neskaitykite. Aš pati tuo netikiu, nes visą vaikystę/paauglytę esu gydyta tik bulvių kompresais, kojų kaitinimais ir panašiais naminiais vaistais. Nesinorėjo šios tradicijos nutraukti. Tad šeštadienį pirmiausia apsiginklavau “Sinupret” žoliniais vaistukais (tik atvirai pasakius iki šiol nesu tikra jų poveikiu), litrais arbatos, garinimosi puodais ir miegu. Privalumas buvo tame, kad nosis, kas keisčiausia, stipriai užsikimšusi nebuvo. Ir taip gulėjau.

Sekmadienį pagerėjimo nebuvo. Vėl kaitinausi, gėriau arbatas, “įkaliau” vieną paracetamolio tabletę ir tada prisiminiau namų vaistinėlėje esantį purškalą “Bioparox”. Tai vietiškai veikiantis antibiotikas, panagrinėjau rekomendacijas internete ir pradėjau jį naudoti vaikiškomis dozėmis. Vakare, supratau, kad geriau, bet ne tiek, kiek norėtųsi. 

Kreipiausi į draugus, artimuosius ir sulaukiau tokių “naminių” sinusito gydymo patarimų:

• virto karšto kiaušinio ridenimas tose vietose, kur yra sinusai - esu išbandžiusi, kai sirgau pirmą kartą, tai poveikio nepastebėjau, bet turbūt tai reikia daryt labai dažnai;
• pakaitinti druską, įsipilti į kojinę ir šildyti sinusus - kaitinimas man toks pavojingas dalykas, nežinia gerai tai ar ne, todėl nedariau;
• kas dvi valandas lašinti stiprų ramunėlių nuovirą - na, jau purškiau vaistus ir druskingą vandenį, tai nemačiau skirtumo;
• lašinti skiestas alijošiaus sultis 1:10 - fui... kartoka, pasirodė;
• trinti česnaką su sviestu, tepti košelę prie nosies ir taip nakčiai daryti - pirma, tai aš nepraradau uoslės, o antra, neįsivaizdavau, kaip turėtų atrodyti pagalvė ir aš pati, nes galiu tik miegoti ant šonų ir pakankamai dažnai vartausi;
• garų vonelės - jas dariausi;
• išvirti bulvę su lupenomis ir šildyti sinusus - nenorėjau šildyti;
• garintis virš išvirtų bulvių dubens - nemačiau skirtumo tarp garinimosi virš kokių liepžiedžių;
• valgyti daug česnako ir krienų - chm... tai nėra gydymo būdas;

Stebuklingas receptas

Labiausiai sudominęs tiek iš draugų, tiek internete rastas patarimas - nosies plovimas sūriu vandeniu. Tai ne koks purškimas jūros vandeniu, o rimtas plovimas, kurio esmė, kad turi pilti vandenį per vieną nosį, o iš bėgą per kitą. Taip praplaunama nosis, iš giliai "išvaromi" visi pūliai ir veiklai sudirginami sinusų plaukeliai (čia tiksliau medikas pasakytų ar tai tiesa). Nors daug kas patarė pabandyti, tai išdrįsau padaryti tik kai buvo labai blogai. Ir net jei jums patarsiu tai daryti, išbandysite tik tada, kai jau visiški “ragai”... 

Į puodelį įpyliau kūno temperatūros vandens, pusę šaukštelio druskos ir susiradau vaikišką mini klizmutę-pompytę. Anksčiau su tokiomis mamos vaikų nosytes valydavo. Atsiklaupiau prie vonios, pasukau galvą šonu ir šiek tiek palenkiau į priekį - tuomet sulaikius kvėpavimą (ar kvėpuojant tik per burną) į viršutinę nosies švarplę pili lėtai lėtai vandenį ir jis aptekėjęs ratą išteka pro apatinę švarplę-skylę. 

Pirmą kartą po dviejų dienų galėjau LAISVAI kvėpuoti. Kadangi procedūra pasirodė labai intriguojanti - ją išbandė ir visa šeima. Dabar nosį moka taip plautis net ir mažoji Eleonora, o Smiltė prašo tai daryt kasdien - joms tai lyg pramoga. Jogai taip daro ir tikina, kad šios procedūros apsaugo nuo bet kokios slogos. Gal kas žino - ar tai tiesa? 

Svarbiausia - tai nėra šlykštu! Visai neskausminga ir nėra jokio nemalonaus jausmo. Purškti jūros vandeniu man yra daug nemaloniau. Jeigu patenka vandens į burną, jį tiesiog išspjauni. Jokio skendimo ar dusimo pojūčio.

Vyras panaršęs internete šiam reikalui atrado net ir specialų arbatinuką - nes vanduo turi tekėti be spaudimo (todėl tai daryti sunku su švirkštais). Kiba reiks prašyt Kalėdų senelio :)?

ar

Rezultatas

Sveikstu. Aišku, ne taip staigiai, kaip būtų prikėlę antibiotikai, bet jau pirmadienį nebeskaudėjo žandikaulio, reiškias sinusai valosi. Dabar tiesiog esu lyg stipriai peršalusi ir su didele sloga - nosinaičių kalnai, o nosį valau kelis kartus per dieną. Bet jeigu pirmadienį buvau dar nedarbinga, antradienį - pusiau, tai šiandien jau sakyčiau 3/4 esu normalios būklės ir matau žydrą rytojų :) 

Jeigu turite dar stebuklingų sinusito gydymo metodų - dalinkitės. Manau, kitoms nėštutėms, susirgusios sinusitu jie tikrai pravers!