Godos nėštumo blogas: pirmasis pirkinys

Štai ir įžengiu į 24 savaitę! Šiandienos blogas labai "šviežias", nes prieš kelias minutes grįžau iš gydytojos. 

Jeigu kas jau seka mano rašliavas, tai pamena, jog praėjusią savaitę pergyvenau dėl gliukozės testo. Jį skyrė, nes pirmagimė gimė 4 kg, o tai jau skaitosi daug. 

Kai praėjusį kartą dariausi šį testą - pykino porą dienų. Taigi, šįkart ėjau jo kartoti  labai įsitempusi. Pasiėmiau riebią sultingą citriną, nusipirkau pakelį gliukozės. Poliklinikoje - eilė milžiniška, bet kadangi juda pagal išduodamus numeriukus, viskas vyksta pakankamai greitai. Pirmiausia, man paėmė kraują iš venos ir liepė palaukti. Tuomet tikrina ar cukraus kiekis nėra per aukštas ir galima atlikti šį testą. Nes jei netyčia sugalvojai pasukčiauti ir prieš testą užvalgei (ko daryti griežtai negalima), kraujas iškart parodys pakilusį cukrų ir testo negalėsi atlikti. Kitu atveju, su pakilusiu cukraus kiekiu išgėrus tokį gliukozės koncentratą tiesiog gali ištikti koma. Po 15 min. pakviečia "paskanauti" gliukozės. Supila 75 gramus jos miltelių į vienkartinę stiklinę (ji jau vos ne pilna tų miltelių) ir tada užpila vandeniu. Pamaišo, kad ištirptų, bet net neištirpsta visa, nes toks stiprus koncentratas, o tada - skanaus! 

Pradedu gerti lėtai. Labai lėtai. Praėjusį kartą iš to šlykštumo tiesiog ją susiverčiau, o dabar lyžt citriną - gurkšnis gliukozės, lyžt dukart citriną - dar gurkšniukas. Ir taip pabaigiau. Ir ką, dabar laukti dvi valandas. Stebės, kaip organizmas toleruoja cukrų. 

Iš pradžių, savijauta buvo ne itin. Bet tuomet susiradau nuošalesnį kampą, elektros lizdą ir... išsitraukusi kompiuterį pradėjau dirbti! Aišku, laikas slinko ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet ir ne taip lėtai, jeigu nieko neveikiant. Mačiau aplink nėštutes, kurios matėsi, jog nuobodžiauja. O kai nuobodu, pradedi gilintis, kaip jautiesi, kaip tas skrandis veikia, ar nebloga... Taigi, galiu pasakyti, kad nuo pykinimo mane išgelbėjo... darbas! T.y. jūs - mielosios :) Rašiau tekstus, ieškojau specialistų, kažką kažkam atsakiau, vis lyžtelėjau citrinos, gėriau vandens (su saiku leidžiama) ir laikas praėjo. Tada tik bac, vėl paėmė kraujo iš tos pačios venos ir paleido. O aš tiesiu taikymu į bandelių kepyklėlę :D 

Šiandien sužinojau rezultatus - viskas tobula. 

Kokios dar žinios iš gydytojos? Vaikutis dydžiu atitinka 24 savaites, puikiai vystosi. Jau priaugau 6,5 kg, o žinant, kad dar tik praėjo ta nėštumo pusė, kai kilogramai auga lėčiausiai, tai sakyčiau žinia ne itin smagi :) Nebereikia gerti folio rūgšties (nes kaip tik pabaigiau buteliuką, tai klausiau ar pirkti naują), bet užtat galiu jau gerti magnį (ypač dėl to, kad aktyviai gyvenu ir planuoju neramias atostogas). Pasiėmiau lapelį, jog galiu skristi - realiai jis reikalingas nuo 27 savaitės, bet iš mano pilvuko man ir visas 30 duotų :) Tai geriau lapelis ir rami galva, negu paskui problemos oro uoste. Tiesa, dar jį išsiversti reikės.

O dabar grįžkime prie pirkinių. Kad ir kaip būtų gaila (mėgstančios pirkti mane supras) beveik nieko negaliu pirkti - drabužėlių jau dabar turiu kokiems penkiems kūdikiams iškart, lovytė, lopšiukas, vystymo lentos ir panašūs daiktai - likę paveldėti po sesių. Tai lieka įsigyti vežimėlį (apie tai papasakosiu vėliau). Ir dar neatsispyriau vienam pirkinukui - miegmaišiukui-kokonui. Tiek Smiltę, tiek Eleonorą migdydavome stipriau suvystytas į antklodę, nes esame su vyru tvirtai įsitikinę, kad taip vaikutis miega ramiau, nesimuisto, neišsibudina. Tad šįkart nusprendžiau įsigyti ir tam specialiai skirtą vystyklą.

Jų būna įvairiausių kompanijų, o aš radau parduodamą jau vienos mamytės išbandytą. Su pirmagime aklai maniau, kad mano vaikučiui turi būti viskas nauja, tobula ir ypatinga, bet dabar tai suprantu, kad kūdikiai daiktų nesudėvi ir padėvėti daiktai ne tik niekuo neblogesni, bet ir geresni. Be to, tai bent šiek tiek apsaugo pasaulį nuo beprotiško vartojimo ir naujų daiktų pirkimo - mini "ekologija" :)

Gal kas išbandė tokį vystyklą-kokoną ir turite atsiliepimų? 

Iki kitos savaitės - bus paskutinis blogas prieš atostogas!