Persileidimas – savaiminė gimdoje nešiojamo pilnai neišsivysčiusio vaisiaus (gemalo) mirtis. Dar vadinamas „savaiminiu abortu“.
Patyrus persileidimą, moterį apima liūdesys, skausmas, nusivylimas. Ir baimė...pabandyti vėl. Kaip rasti savyje jėgų vėl pradėti iš naujo?
„Tai skaudi tema. Pirmiausia dėl baimės vėl tą patį išgyventi ir pergyventi, - pripažįsta psichologė Vika Aniulienė. - Jei žiūrėtume į tai ne kaip į vaiko praradimą, bet pavyzdžiui, kaip į rizikos baimę. Vieną kartą nepavyko – labai baisu, kad nepavyks antrą ar trečią kartą, tačiau bebijant galima nepatirti nuostabių akimirkų, kurias teikia ta rizika, t.y nėštumas".
Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite
Klaidinga manyti, kad reikia tolinti mintis ir net nekalbėti apie tas baimes. Priešingai, kaip sako psichologė, patartina kalbėti, kalbėti ir kalbėti. Su visais. Pačios išsiliesite, lengviau pasijusite ir net nustebsite kiek paramos, kiek patarimų ir palaikymo sulauksite.
Kaip tai daryti? Iš pradžių su artimiausiais žmonėmis, o po to nejučiomis ir su kaimynais pavyks paatviraut.
Nejaukūs aplinkinių komentarai
Kita labai skaudi tema, anot psichologės Vikos, tai vaikučių neturėjimas ir visų aplinkinių kišimasis į šeimos pagausėjimo reikalus. Jus verčia nejaukiai pasijusti klausimais apie vaikus? Ir dar komentarais? Galima ir atvirkštinė situacija, jūsų atsakymas, kai komentatoriai pasijaučia nejaukiai. Pavyzdžiui, pasakyti: “kartais gandrus kviesk nekvietęs, bet jie pas kaimyną ant kamino peri".
Ar turėjote persileidimą? Kas padėjo išgyventi tą sunkų laiką?
