Štai ir sulaukėm su mažuliuku 30- osios savaitės. Ir reiktų sakyti ne tik su mažuliuku, bet su visa šeima: aš, vyras ir sūnelis. Visi labai laukiame naujojo šeimos nario atėjimo, tad kiekviena savaitėlė yra kaip šventė, o ši ypatinga, nes kai kas paaiškėjo, ko iki šiolei nežinojom :)
Ką gi, praėjusios kelios dienos (bent jau man) atnešė nusiraminimą, harmoniją. Mat jau teko laimė lankytis pas savo ginekologę ir sužinoti atsakymą į tą didįjį klausimą: KAS PILVELYJE GYVENA?
Taigi jau žinau! Nežinia ir abejonės jau nebekamuoja. Viskas tarsi susidėliojo į savas vietas ir dabar belieka toliau ramiai laukti susitikimo su mažyliu.
Jau anksčiau, berods, buvau minėjus, jog 19 nėštumo savaitę leliukas sėdėjo atsukęs užpakaliuką ir visai nesiteikė išsiduoti, kas esąs. Tad dar porą mėnesių kantriai laukėm naujos galimybės pažindintis echoskopo pagalba. Madų nesivaikau, esu pakankamai kantri, tad apie jokį 4D ar lėkimą pas kitą ginekologą echoskopuotis nė minties nebuvo. Ir aišku, tas laukimas atsiperka – išlaukta, išgyventa, išjausta.
Šįkart, priešingai nei pirmąjį kartą, į „paslapties atskleidimo“ procedūrą vykome visa šeima. Juolab, kad net ir keturmetis sūnelis visad žinojo, kad leliukas auga mamytės pilve, laukė kada dakataryte pasakys, kas tai – broliukas ar sesutė. Vyras irgi smalsavo, nors garsiai ir nespėliojo. O man žinoma, svarbiau, kad būtų sveikas, o kaip minėjau ankstesniame bloge, mergytė ar berniukas – nesvarbu.
Ir visgi. Štai atsakymas – mūsų šeima pasipildys vyriškosios lyties atstovu! Kai iš gydytojos išgirdome, jog aiškiai matyti „kiaušinukai“, tai mane užplūdo džiugesys. Sunku paaiškinti, bet toks jausmas, kad „štai mažyli, tu jau apčiuopiamesnis, tikresnis, jau galima bus galvoti kaip žmogutį, kuris nebebus tik vaikiukas, leliukas, kūdikėlis, bet – Berniukas! Broliukas! Sūnelis!“. Manau, kad taip yra ir turėjo būti.
Sūnaus troškimas turėti broliuką taip pat išsipildė. O štai aplinkinių reakcija ir pasakymai, kad „puiku, reiškias po kurio laiko ieškosit ir sesės“ visai nedžiugina, nes gi jau iš anksto kiti mėgina planuoti už mus mūsų gyvenimą. Tai dėl to esu linkusi paburbėti :)
Pabaigai norisi paminėti, kad 30-osios savaitės pradžia atnešė džiugias žinias. Tikiuosi, ir tolesnis laikas bus ne ką prastesnis: juk artėja smagus Velykinių švenčių laikotarpis, po jo išeinu į dekretines atostogas, o tada jau galėsiu pradėti ruošti kraitelį savo stebuklėliui.
Goda_Mamyciuklubas.lt
Liucyte
jaldija