Dažnai nėštukės kol nešioja kūdikį pilvelyje leidžia sau atsipalaiduoti ir smaguriauti. Ne viena mano draugė, kuri laukėsi skųsdavosi viršsvoriu, laukdavo gimdymo termino pabaigos ne tik todėl, kad pamatys savo vaikelį, bet galės susigrąžinti anksčiau turėtas formas. O tuo tarpu valgydavo bet ką ir bet kiek. Man visada nėštukės buvo pačios gražiausios moterys, nes vaiko augimas mamos gimdoje man vis dar jaudinantis stebuklas.
Psichologiškai nėštumui aš ruošiausi iš anksto, svarstydama kaip pasikeis mano kasdienybė, ko turėsi atsisakyti, o galbūt kažką keisti. Visą gyvenimą svėriau apie 50 kilogramų ir nesukau galvos dėl svorio. Norėjosi tik tvirtesnio kūno, tad mokyklos laikais kartais bėgiodavau ar mankštindavausi namuose. Tačiau baigus mokyklą, keitėsi gyvenimas, teko keisti gyvenamąją vietą, artimųjų netektys šeimoje, darbo paieškos ir studijų pradžia pakeitė mano rutiną ir nepastebėjau besikeičiančių kūno formų. Stresą, liūdesį, blogą nuotaiką malšinau valgiu. Nebenorėjau sportuoti, nes pavargdavau darbe. Visiškai pasikeitė dienos ritmas. To pasekmė, vieną dieną besisagstant marškinių sagutes, viena ištrūko. Čia buvo pasiekta viršūnė, kada supratau, jog esu stora. Verkiau ir skundžiausi draugui, kad nebetelpu į savo rūbus, jaučiuosi negraži...Taigi, taip mano namuose atsirado svarstyklės, tuo metu svėriau 68 kilogramus. Paskutinius skaičius atsimenu kada svėriau 55 kg. ir tikėjausi, kad jie kažkada nukris arba kartais susitaikydavau su mintimi, kad bręstu, moteriškėju, nebebūsiu tokia kokia buvau mokykloje...Vieną kartą bandžiau laikytis japoniškos dietos, bet jau antrą dieną eidama pro ledų vitrinas nesusilaikiau, bandžiau gerti papildus, kurie tirpdo kilogramus.
Taip pat mane paskatino pradėti rūpintis savo išvaizda grupės draugė, kuri man pristatinėjant baigiamąjį darbą auditorijoje, priėjo prie manęs ir paklausė ar aš kartais nesilaukiu? Ką? Tuo metu pamaniau, gal aš pati kažko nežinau? Bet staiga atsikvošėjau ir šypsodama atsakiau, kad matyt iš gero gyvenimo tapau kiek stambesnė. :) Nuo to karto rimtai pradėjau rūpintis savo mityba ir fizine veikla. Pradėjau sveikiau maitintis. Sotūs, pusryčiai, pietūs, tarp jų užkandžiai ir lengva vakarienė, bei daug vandens. Anksčiau valgydavau lengvus pusryčius ir pietus. Grįžusi gamindavau vakarienę, kadangi būdavau išalkusi kimšdavau viską kas pasitaikydavo po ranka. Taip pat mano namuose atsirado treniruoklis. Daug bėgiojau, šalia namų esančiame stadione, mankštinausi treniruokliu ir sekiau savo mitybą, pradėjau lankyti šokių pamokas. Racione atsirado daug vaisių, daržovių, riebius patiekalus pakeičiau į liesesnius. Stengiausi neleisti sau išalkti ir manau tai buvo vienas efektyviausių būdų numesti svorį - dažnas užkandžiavimas, mažais kiekiais. Maždaug per nepilnus du metus man pavyko numesti 14 kilogramų, kuriuos pavyko išlaikyti.
Bežiūrėdama diplomų įteikimo ceremonijos nuotraukas vis dar matau tuos burunduko žandukus, kurie dabar sukelia juoką. Turėjau baimę vėl priaugti svorio, todėl, kad ir kaip norėjau pastoti aš bijojau, kad vėl tapsiu stora, negražia burunduke. Paskutinius metus kada pasiekiau savo tikslą, o svoris tapo pastovus aš toliau norėjau sportuoti. Ne todėl, kad svoris dar kristų, bet pabėgiojusi stadione aš emociškai jausdavausi stipresnė, žvalesnė ir laimingesnė. Būdavo dienų, kad neturėdavau laiko sportui, tada užtemdydavo mane prasta nuotaika. Tad vis labiau pradėjau suvokti, kad sveikesnis gyvenimo būdas yra kur kas kokybiškesnis. Ir man didžiausia euforija šeštadienio rytą atsikėlus leisti sau prabėgti keletą kilometrų, atlikti tempimo pratimus ir įkvėpti gryno oro. Taip pat būdavo ir tokių dienų kada nieko nenorėdavau tik gulėti ir kimšti saldumynus, tačiau iškart prisiminusi tą atnešamą energijos ir puikios nuotaikos pliūpsnį aš šokdavau į sportinius batelius ir bėgdavau pro duris. Kartais leisdavau sau nukrypti ir nieko nedaryti ar suvalgyti nuodėmingąjį skanėstą.
Tad kaip aš jaučiuosi tapusi nėščia? Juk ir dabar kankina nuotaikų kaitos, baimė priaugti daug svorio. Viršsvoris man asmeniškai tapo fobija. Labai norisi saldumynų, kurių po švenčių dar apstu namuose. Taip pat ačiū draugams, kurie į svečius mums neša pyragus, o aš jiems negaliu atsispirti. Arba besisvečiuojant vėlų vakarą tarp kitko pasiūlo man pyragėlį. Aš tikrai jį suvalgau ir suprantu savo mažąsias nuodėmes.
Pirmąjį nėštumo mėnesį aš ir toliau sėkmingai bėgiojau, mankštinausi, tik paskui apleido jėgos, grįžusi po darbo krisdavau miegoti. Vienintelis mano sportas buvo ėjimas į darbą pėstute, kas užtrunka viso apie 40 minučių (į priekį ir atgal). Paskui praėjus mieguistumo etapui, mane vėl užplūdo energijos pliūpsniai ir dabar aš visur stengiuosi eiti pėstute, netgi grįždama po darbo suku kuo didesnį ratą, prieš miegą su vyru vedžiojame šunį, kiekvieną dieną ir toliau darau mankštą, rytą, vakarą stiprinu raumenukus tam tikrais pratimais ir du kartus per savaitę lankausi nėščiųjų mankštose, kurios vyksta baseine, tad turiu galimybę paplaukioti. Bėgiojimui atradau alternatyvą. Laisvalaikiu stengiuosi kuo daugiau judėti, mes vaikštome su vyru mieste, išvykos į miškus ir panašiai.
Nėštumas ne liga. Atidirbusi visą dieną aš einu susitikti su draugėmis, lankausi įvairiuose renginiuose, dažnas vakaras - kuomet grįžtu į namus tiesiai į lovą. Stengiuosi kuo sveikiau maitintis, daug judėti ir miegoti mažiausiai 8 valandas per parą. Ir dar viena mano gudrybė aš vis dar darau pritupimus. Visai paprasta kuomet pripratinti. 50 pritupimų valant dantis iš ryto ir 100 valant vakare. Taip nušaunu du zuikius - ir dantukai švarūs ir kojytės nesuglebusios.
Mielosios svarbiausia klausytis savo kūno. Kartais leisti jam nusidėti pragulint visą dieną su gera knyga ir filmais, pagardinta porcija ledų su gardžia kakava ir labai riebiu pyragėliu. Tik ne per dažnai, nes pasiteisinimas aš nėščia ir man dabar viskas galima paskui gali skaudžiai kainuoti, nes temdo nuotaiką ir prastėja ne tik Jūsų, bet ir kūdikių sveikatos. Ar aš nebijau gimdyti? Taip bijau, bet aš save drąsinu, kad fizinė veikla, kuria užsiimu man tik padės ir palengvins visus skausmus, nes mes su mano mažyliu tam būsime pasiruošę.
Linkiu būti energingoms ir stiprioms :)
Loreta_K