Kaip sako Lietuvos gydytojas akušeris, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas Romualdas Šemeta, besilaukiančios moters neigiamos emocijos turi ypač didelį poveikį nėštumo eigai, gimdymo išeičiai ir tolimesnei vaiko sveikatai.
Rūpestis savo emocine būsena - rūpestis negimusio vaiko psichine būsena
Gyvenimas nestovi vietoje. Žmogaus asmenybę formuoja įvykiai, vykstantys per visą jo gyvenimą. Tačiau labai svarbu žinoti, kad įvykiai, vykstantys su žmogumi pačiuose ankstyviausiuose gyvenimo perioduose, turi ypatingą poveikį. Pas suaugusį žmogų buvo laiko susiformuoti apsaugos mechanizmui. Vaikas motinos įsčiose dar jo neturi.
Visi veiksniai į jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką. Šis pėdsakas stipriai veikia ir tolimesniame jo gyvenime. Tačiau jeigu vaiko smegenyse dar iki gimimo "įstringa" optimizmas, reiktų labai daug nelaimių jį ištrinti.
Mūsų žinios gali būti vertingos ir praktiniu požiūriu, nes galima anksti nustatyti ir išvengti sunkių asmenybės vystymosi problemų atsiradimą. Gaila, kad dar nedaug moterų supranta, kad rūpestis savo emocine būsena - tai rūpestis dar negimusio vaiko psichine būsena.
Jei mums dar kelia nuostabą, tai mūsų proseneliai puikiai žinojo, kad nėščios moters emocijos turi poveikį vaiko psichikai. Iki šiol yra išlikę patarimai, saugojantys nėščios moters emocijas nuo neigiamo poveikio. Dargi pačiose primityviose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo neigiamų emocijų, perspėjančios nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti. Daugiaamžė patirtis žmones įtikino, kokios yra pavojingos įtampos, baimės ir išgąsčio pasekmės, kurias patiria nėščioji moteris.
Vaikui labai svarbu, ką jūs bendraujant jam perduodate
Anksčiau reikšmės turėjo tik tai, ką buvo galima pamatyti, paliesti ir patikrinti. Gydytojų svarbiausias uždavinys buvo išaiškinti, kas ir kur sutriko. Medicina atmetė viską, kas žmonių patirties buvo per tūkstantmečius sukaupta, jeigu tai negalėjo paaiškinti esami moksliniai duomenys. Su panieka buvo žiūrima į tuos reiškinius, kuriuos negalima pasverti, pamatuoti ar padėti po mikroskopu. Jausmai ir emocijos buvo kažkas ūkanoto, migloto ir visiškai nesusiję su nauju racionaliu tikslios medicinos pasauliu.
Tačiau naujos kartos mokslininkai pateikė tai, ko anksčiau trūko: griežtus nepaneigiamus fiziologinius įrodymus, kad vaisius įsčiose ne tik girdi ir jaučia, bet ir yra žymiai daugiau išsivystęs emociniu, intelektiniu ir fiziniu požiūriu.
Teigiama yra tai, kad jūs galite sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys žymia dalimi formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams. Vaikui labai svarbu, ką jūs bendraujant jam perduodate. Labai didelės reikšmės turi ir tai, ką jūs galvojate apie savo mažylį. Jūsų meilė ar priešiškumas, padeda formuoti vaiko emocinį gyvenimą. Formuojasi daug platesnė ir daug gilesnė jo asmenybės vystymosi tendencija, saugumo, savęs įvertinimo jausmas.
Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo. Jos yra labai svarbus faktorius, formuojant jo pozityvią patirtį. Būtent gyvenimo įsčiose periodo metu pas jį formuojasi vienas ar kitas požiūris į išorinį pasaulį, kuris vėliau atsispindės jo tolimesniame gyvenime.
