Sveikos, mamytės, tėveliai ir visi mamyčių klubo skaitytojai.
Kuo gilyn į mišką tuo daugiau medžių- sako liaudies patarlė. Ši patarlė man puikiai tinka, nes su kiekviena diena klausimų ir neužtikrintumo ar turim tą ar aną kyla vis daugiau.
Su vyru jau mąstom taip toli, kur važiuosim su mažiuku, kur jį nusivesim, ką parodysim. Kartais atrodo, kad per daug mąstom į priekį, o aš sau pamąstau, kad tik laimingai viskas praeitų per gimdymą.
Pastaraisiais mėnesiais mūsų šeima paskendusi informacijos rinkime iš knygų, interneto- jau peržiūrėjom visas mamyčiu klubo laidas ir keliu dešinę ranką visus straipsnius apie nėštumą, draugų jau auginančių mažylius. Mūsų žinių bagažą taip pat pildo paskaitos, kurių mūsų mieste nėra jau tiek daug, tačiau paieškojus per visas gydymo įstaigas tai iš vienos gydymo įstaigos tai iš kitos gydymo įstaigos galima rasti visa, ko ieškai.
Aš jau po truputėlį kraunu lagaminą į ligoninę, nors dar nemaža laiko. Galiu pasakyti, kad pasiųla pradedant higienos reikmenimis baigiant mažiuko prekėmis begalinė ir yra labai sunku išsirinkti, ko iš tiesų man reikia. Jau nekalbant apie prekes mažyliui, kurių spalvų ir piešinėlių įvairovė užburia ir atrodo, kad dar negana, o juk vaikai taip greitai auga.
Šių dienų temos mūsų namuose- ar tarsimės su gydytoja pas kurią lankomės dėl gimdymo ar ne, bei gimdyti su nuskausminimu ar ne. Svarstom ir taip ir anaip ir kaip linksta mūsų mintys, kad vis dėl to reikia tartis, taip linksta. Gydytojos priežiūra nėštumo metu mums labai patinka, o ir pasiklausom aplinkinių istorijų, baisu rizikuoti kokia gydytoją užtaikysi. Kai laukiame pirmojo vaikiuko viskas atrodo baugu ir nepatikima. Kas dėl nuskausminimo aš tariau savo žodį- gimdysiu be nuskausminimo, o jei negalėsiu tada jau imsimės pagalbos. Tik dar neaptarėm šito klausimo su gydytoja. Įdomu, ką ji galės patarti. Ko tik bepaklausiu mamos, močiutės, kurios gimdė be vaistų jos teigia, kad baisesnio skausmo nėra patyrę. Tuomet ir kyla mintys apie planą B ir vaistų pagalbą.
Tačiau be visų pasiruošimo neramumų mūsų galvose ir namuose aš vis dar darbuojuosi darbe ir tikiuosi darbuotis iki pat birželio vidurio. Kadangi galiu sau kontroliuoti užimtumą, tai sunkumų nekyla. Jei jaučiuosi pavargusi, tuomet suteikiu sau laisvą dieną ir vėl- kupina jėgų. Ir be galo laukiu šiltesnių orų, kai užsegamus batus pakeis įsispiriami.
