Na štai, įžengiau į antrąjį trimestrą ir aš!
Jau eina 16 savaitė. Labai laukiu kovo, kada bus antras pasimatymas su kinderiuku! Savijauta visai nebloga, kartais pamaudžia ką, pasinervuoju ar normalu ar ne, praeina ir vėl gerai. Deja kankinuosi su nugaros skausmais, bet jų turėjau ir prieš nėštumą... Nieko nepadarysi :/
Na, o kol laukiam su vyru šeimos pagausėjimo, netikėtai į mūsų gretas įsisuko nauja narė! Kitaip sakant radau skelbimą, kad dovanojama, deja visai neprižiūrėta katė... Baisu... O mano tokia gera širdis... Ir vėl tas - noriu! Bet šį kartą nepaprastas noriu, o vienu šūviu du zuikiai... Kadangi užleidau savo vyrą pelėm (toks prietaras yra ar kas čia, kad kai atsakai nėščiai, ji gali užleisti pelėm :D aišku juokauju, nelabai tuo tikiu, bet gyvenant nuosavam name, pasitaiko tokių įnamių :D ) Tai puolant jom, sumanėm, kad būtų gerai katę įsigyti, nes mūsų sūnelis Pūkis gyvena kaime, palaiko kompaniją tėvukui. Ir prieš mano akis tas skelbimas su šia bėdžiuke, tad nelikau abejinga jos gintarinėm akim ir pasiėmiau ją... :)
Vajai ką aš pamačiau... Visas kailis sulipęs gumulais, kurių neįmanoma iššukuoti... Baisu, vargšas padaras... Kaip jam turėjo visur niežėt... Mūsų Pūka ilgo kailio, bet tokių bairių nebūna, jo net nešukuojant, o čia... Vajei vajei... Nuvežem pas veterinarę, tai su narkoze nudžiorino puputę, vargšė su trim plaukais liko..Šala, dreba, glaustosi, o mes su vyru ją visaip šildom ir megztinukais bandom rengt.. :D
Bet nieko, ataugs ir nuo šiol jai bus geresnis gyvenimas♥!
Tai taip ir gausėja mūsų šeimyna...Smagu padėti bėdžiukam, bet norisi, kad greičiau ji pagausėtų ir žmogiškuoju nariu... :))
hermilin
Raudonas balionėlis
floryte