Nėštumo vidurys – tai tam tikra prasme pats ramiausias laikas. Šiuo periodu labai sparčiai pradeda augti vaisius. Pradeda matytis pilvukas, moteris priauga svorio. Beje, jei iki 12-14 nėštumo savaitės moteris jautėsi blogai, ją dažnai pykino, tuo metu jos svoris keliais kilogramais galėjo net sumažėti. Dėl to baimintis nereikėtų.
Valgyti nėščioji turėtų kuo įvairesnį maistą, tiek, kiek jai norisi, tačiau jokiu būdu ne už du. Vaikutis bet kokiu atveju pasisavina iš mamos viską, ko tik reikia jo vystymuisi.
Jei moteris jaučia, kad svorio visgi ji priauga per daug, būtina išsiaiškinti, ar nėra sutrikusi angliavandenių apykaita. Labai dažnas susirgimas – tai vadinamasis nėštumo diabetas , kuomet organizme susidaro rezistencija insulinui. Tokiu atveju gresia didelis vaisius, be to, tokie vaikai paprastai sunkiai įsisavina gliukozę, ateityje rizikuoja susirgti cukriniu diabetu.
Paskutinieji nėštumo mėnesiai moteriai – patys sunkiausi: ji greičiau pavargsta dėl padidėjusio svorio, atsiranda didesnė širdies apkrova, padažnėja kvėpavimas, prie diafragmos spaudžiami virškinimo organai ir t.t. Dažną moterį kamuoja patinimai. Jie būdingi visoms nėščiosioms, tačiau jei patinimas labai didelis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Galbūt jo priežastis – kokie nors inkstų sutrikimai, kraujyje sumažėjęs baltymų kiekis, galbūt moteris vartoja per daug druskos ir pan. Tokiu atveju būtina stebėti, kiek išgeriama vandens ir kiek šlapinamasi. Jokiu būdu nereikėtų sumažinti skysčių, nes jų dėka inkstuose vyksta geresnė filtracija. Tinimas – tai skystosios kraujo dalies „išėjimas“ į audinius, todėl tirštėjantį kraują kaip tik būtina skystinti.
Antrojoje nėštumo pusėje išlieka ta pati ligų, infekcijų rizika. Šiuo metu moterys patiria ir dar vieną baimę – kai kurioms gresia priešlaikinis gimdymas
