Nenumaldomas artėjimas prie 3 dešimties savaičių mane veikia labai teigiamai. :) Nors dar tik 24?25? Savaitė.. Bet jau prasidėjęs lizdo sukimo sindromas mane verčia nenumaldomai skubėti, padaryti kuo daugiau iki mūsų angelėlio atėjimo.
Čia kurią dieną daviau vyrui straipsnį paskaityti apie nėštumą, apie vyro pareigas ir t.t. ir ten jis perskaitė frazę ,,lizdo sukimas'', oj kokia ji jam smagi pasirodė, bet kita vertus net ir susimąsčiau, kad man jis pasireiškęs... Mane apėmusi remontų manija baigia vyrą nukamuoti :D Nebaigėm vieno darbo, o aš jau dar 5 sugalvojus! Ajajaj... Duok dieve stiprybės mano vyrui.. :D Na beabejo ir man.. Aš irgi neguliu koja ant kojos susidėjus, tik leliukas stapdo labai mane.. Vieną dieną padirbu, o kitą jau surakinta vos paeinu. Na bet lašas po lašo ir akmenį pratašo. Po biskiuką, po trupučiuką ir rezultatai ryškėja :)
Seniau, kai jis nervuodavosi, kad reikia išvažiuoti į pratybas, šį kartą net džiaugėsi, kad teks dviem savaitėm išvykti, sako bent pailsės nuo remontų visų.. :DD Tad su skaudančia širdim išlydėjau savo brangiausiąjį pailsėti į miškų ,,kurortą''... :D
O ką aš... O aš toliau suku galvą, kaip čia įgyvendinti savo planus, kad ir aš būčiau patenkinta, ir brangiausiam mažiau darbelių būtų grįžus... Kaip tik artėja mūsų su vyru gimtadieniai, tai norėčiau jam paruošti staigmeną - ištapetuoti kambarį. Kalbėję apie tai, tik vis laiko maža, o čia grįžtų ir vualia! Gražus kambarys + vienu darbu mažiau! Abi pusės laimingos! :D Kadangi dievas pagailėjo man ūgio, tai pačiai ši misija neįmanoma, bet nėra padėties be išeities. Sugalvosiu kažką, nes kitaip nebūčiau aš. :D
Kraitelį taip pat baigiu susikrauti, nereiks vėliau sukti galvos iš kur gauti tą ar aną ir verstis per galvą bandant viską suderinti. Ir netgi sugebėjau pagaliau užsiregistruoti į būsimų tėvelių kursus! Ak, Margarita, kokia tu šaunuolė... :D (o kas daugiau pagirs, jei ne pati...)
Na, o dabar pereikim ne prie tokių mielų man dalykėlių... Ar aš čia viena tokia keista, ar yra ir daugiau kam nėštumas nelabai teikia džaugsmo? :D Su vaikeliu viskas super! Jo labai laukiam ir norim.. Bet noriu vaikelio, o ne diiiiidelio pilvo! Jaučiuosi tokia stora... Tokia negraži... Kai reikia kažkur pasipuošti, tai padėk dieve... O jei dar vyras užmeta kokią repliką apie mano papilnėjimą, tai aleliuja! Ašarų pakalnės... Emocijos ima viršų atrodo galėčiau dėl menkiausio niekniekio apsiverkti ir verkiu, o ką daryt :D Baisu... Nugaros skausmai, mėšlungiai, nemiegos naktys.... Ech... Naktim nebeišsimiegu, niekaip gulėt nepatogu, užmigt nesugebu, rūgštys kyla, dienom kaip zombis po bemiegių naktų... Greičiau leliukas, su juo irgi bus bemiegės naktys, bet su juo bent smagiau gyvent, o dabar... Nu kaip nors. Visos išnešioja, reiškia ir aš galiu! :D
Šiaip aš netikiu visokiais burtais, prietarais ir panašiai, tačiau per Velykas nutiko toks dalykas, kurį paėmiau per giliai į širdį... Vyro sesuo sako, duok išbursiu kiek ir kokių vaikų turėsi, minėjo, kad visiem pasitvirtino ką būrė, tą patvirtino ir kita jų sesuo. Na kadangi aš tokiais dalykais netikiu, tai ir sutikau pamėginti ant juoko. Na pradžioj išbūrė, kad laukiuosi berniuko, na tiesa, bet čia ir sutapimas gali būti, o tada išbūrė, kad turėsiu tik vieną vaiką.. Daugiau vaikų nerodė, tą patį parodė būrimas ir ant mano vyro, o va tada aš ir paėmiau į širdį... Aišku aš tuo netikiu, nes tai ne moksliškai įrodyta, bet tikiu, kad žmogus save gali užprogramuoti... Jei tu apie kažką labai galvoji, tuo tiki ir visa kita, tai tau taip ir nutinka. Visą likusį vakarą aš galvojau apie tą nelemtą rezultatą ir išsigandau, kad aš galiu tuo patikėti ir tam užsiprogramuoti... Juk iš psichikos visos bėdos ir kyla... Bet stengiuosi vyti blogas mintis šalin... Kaip bus taip bus, afrikoj daug badaujančių vaikų, kurie nori gyventi ir turėti šeimas, jei ką įsivaikinsim, bet aš tikrai ne vieną vaikelį turėsiu! :D
hermilin
Raudonas balionėlis