Kai supratau ir vėl esanti ypatingos būsenos, ėmiau laukti dviejų nepaprastų dalykų: burbuliukų šou ir lyties loterijos atsakymo.
Buvau tikra, kad pilve ima žiopčioti žuvys, kažkas sproginėti, keistai banguoti, - tai pirmieji stebuklo žodžiai, o po dienos kitos jau galima ir sakiniais susibumsėti. Tad laukiau. Kantriai ir nepanikuojančiai. Ir kai 19tą savaitę mane sudrebino trys aiškūs bum, keistai kilstelėjau antakį. Pražiopsojau ar nebuvo jokių bangų? Aš net garsu paklausiau aplinkinių – ar galiu jausti judesius? Laukiuosi trečio vaikelio ir tas laukimas savotiškai spėjo nustebinti. Atsakymą pats Pagrandukas padiktavo – bum bum bum. Lygiai tris kartus ir nurimo. Taip, mes jau kalbamės! Rytą, vakarą, dieną ir naktį, kai linksma, liūdna, kai ramu. Ramu būna dažniausiai, todėl tie pokalbiai tokie švelniai jaukūs... Aš gi sakiau, kad tai ypatinga būsena.
Ypatingas jausmas žinoti, kad kalbiesi tiesiog su savo vaiku. Akimirkos, kai iš tiesų nerūpi kaip jis atrodo, neerzina keistas jo įprotis, poelgiai ar charakterio spygliai. Ir visuose pokalbiuose išnyksta stereotipai: berniukai taip nedaro, o mergytėms nedera... Savo vaikui planuoji ateitį, įsivaizduoji jį, lauki jo taip, kaip dera laukti savo vaiko, ne savo mergytės ar savo berniuko. Bet vis dėl to loterijoje ne tiek ir daug pasirinkimų, o smalsumas milžiniškas, tikiu, net tų, kurie pasiryžę sąmoningai laukti tiesiog vaikučio iki pat galo.
Ir netiesa, kad spaudimą patiria tik jaunos šeimos ilgai gyvenančios dviese. Vaikų vaikų, vaisingų metųųųų ir panašiai nepraleidžia progos užtraukti sveteliai, klausinėja draugai, tikisi tėvai ir kartais iš tiesų galima specialiai dar neplanuoti vaikų, kad tiems linkėtojams būtų ilgiau laukt.
Spaudimą patiria vieną vaikutį turintys tėvai. Dažnas nepraleis progos paklausti kada sesė/brolis? Reikia sesės/brolio pabrėš. Tai negi bus vienas? – stebėsis. Dviese smagiau, geriau, būtinai reikia – rekomenduos. Įkyriai.
Spaudimą patiria ir tėvai, kurie sulaukia antros atžalos tos pačios lyties kaip pirmas. Ir vėl berniukas? Aiškiai girdisi nusivylimas. Na trečios būtinai reikės mergaitės, mane taip sveikino kas antras sūnaus gimimo proga.
Galima suprasti kad ne pyragai su komentarais ir laukiantis trečio vaikelio, jei prieš tai du tos pačios lyties... Privalo būti. Kartais su panašia intonacija nuskamba klausimai ar nežinau „kas pilvelyje gyvena?“.
Nejučiomis pradedu kažko bijoti. Nuvilti klausinėtojus? Nes esu tikra loterijoje laimėčiau tik jei šį kartą lytis bus kitokia... Bet tiesą sakant ir pati turiu seną svajonę. Taip taip, susijusią su kasų pynimu ir kvarbatkėlimis... Kurį laiką taip norėjau mažų kojyčių bildėjimo namuose, kad tikrai tą svajonę buvau apleidusi, nuoširdžiai norėjau vaikučių ir nuoširdžiai vienodai buvo lytis. Dabar ir neapleidžia draugės Dovilės mintis, jei turėčiau tris sūnus vėliau namai būtų pilni didelių batų. Ir šis vaizdas man atrodo toks romantiškas, toks gražus, kad negaliu nieko įsivaizduoti gražiau už tris ąžuolus. Bet giliai širdies kamputyje mano noras gyvas. Ir net jei jį slėpčiau, jei apie tai nekalbėčiau turėti dukrytę būtų ne ką mažesnė svajonė. Gal tik tyli..., bet ne žodžiai, o mintys kalba garsiausiai...
Daugiau apie Pagranduko laukimą www.ekvadratu.lt