Sveikos, mielosios, visai apleidau dienoraštį, nes tiesiog visai nebeliko jėgų rašyti.
Jeigu nėštumo pradžioje ir maždaug iki vidurio buvau pilna jėgų, net pati stebėjausi tokia lengva nėštumo eiga, tai dabar jėgų visiškai nėra, matyt, mažylis viską atima, o gal ir vienas po kito einantys nėštumai visai atėmė jegas.
Tiesiog kiekviena diena - tai didelės pastangos atsikelti, prižiūrėti savo mažąsias, kažką pasidaryti namie, savijauta tokia, kad turbūt galėčiau gulėti ir gulėti nepajudinama. Klausiau savo akušerės, bet ji nieko man nepatarė, tik savo firminę frazę "kentėk".
Žinoma, pasidariau kraujo ir šlapimo tyrimus - viskas normos ribose, todėl tenka "kentėti". Na, o apie nėštumo metu lydinčius "malonumus" kaip klubų, strėnų skausmas, kai eidama braukiu ašarą ir sėdu kas 2 minutes, aš jau nė nekalbu.
Žodžiu, tapau kažkokia visiškai patižusi. Na bet, kaip sakoma, tikiuosi, kad tai laikina ir po kelių mėnesiukų praeis. Tai tiek žinių iš manęs, tiksliau, pasiskundimų :)
Ir didžiausi sveikinimai Deimantei sulaukus sūnelio!
Geros jums dienelės, mielosios,
Neringa.
Nuo MK redakcijos: Miela Neringa, tikimės, kad viskas bus gerai ir tavęs neapleis jėgos iki pat gimdymo. Lauksime daugiau žinių apie tave ir tavo leliuką. O gal prieš pat gimdymą gamta taip sutvarkys, kad jėgų ir energijos turėsi dvigubai :)
mergele35