Paslapčiuko dienoraštis: Nuotykis

Kaip sekasi TV žvaigždelei? :)

Vidurdienį savo telefono ekrane išvydus tokią „palaikančią“ žinutę atsirado riebi šypsena. Gerai... namiškiai laiko kumščius ir TAM pritaria. Ir svarbiausia.

Nuotykis.

Kodėl gi ne? Tiesa, kartą esu leidusi linksmaisiais kalneliais atrakcionų parke. Labai linksmaisiais. Arba labiau baugiaisiais. Daugiau nebenoriu JOKIŲ karuselių :). Bet spėju šį kartą taip nebus. Paįvairinsiu laisvalaikį, sužinosiu gerų patarimų ir... šiek tiek paspinduliuosiu ekrane :).

Taigi į nuotykį aš – arba geriau tiktų MES – leidžiamės!

10 val. mano namus užplūdo geros nuotaikos žmonės su ryškiomis  lempomis, kameromis, mažais pageidavimais ir dideliais padrąsinimais.

Taigi. Dar viena mano laukimosi paslaptis.  Rašydama viešą dienoraštį, viliuosi, kad niekas apie tai nesužinos... :) Iki tol, kol kažkas pamatys laidą ir paleis žinių/gandų/pasidžiaugimų/o gal ir pasibaisėjimų grandinę, kuri pasieks ir mane. O aš tik šypsosiuosi, nes į apkalbas, ar kitus negatyvumus nenusiteikusi kreipti dėmesio (šioje vietoje norėtųsi vaikiškai kyštelti liežuvį).  Dažniau raudonuosiu ir tiek. Bet tas žavus (!?) raudonis kol kas manęs visai negąsdina... arba po šiandienos pačios savęs vaidmenio aš įgaunu žaibiško pasitikėjimo ir greitai perprantu aktorinį meną.

Juokauju. Arba bandau juokauti. Arba taip bandau perteikti sumišusias/keistas/ĮVAIRIAS emocijos, kurios lydi(-ėjo) apsisprendimo laikotarpyje.

Taigi susipažinkime. Paslapties šeimininkė – Evelina, nuo šiol  Mamyčių klubo nėštukė, reguliariai šmėžuosianti per spalvotas jūsų televizorių dėžutes. Pasidalinsiu savo laukimo džiaugsmu, gaudysiu gerus patarimus, burnosiu apie tai, kas mane iš tiesų liūdina, džiaugsiuosi ir siųsiu linkėjimus visiems savo likimo draugams, tiems, kurie BESĄLYGIŠKAI myli savo vaikus.

---

Ar žinojote, kad saugiausia mankšta nėštukėms yra vandenyje? Tai tokioje saugioje ir šaunioje sudalyvavau. Išėjau visa išsišiepusi ir ,rodos, su entuziazmu sporto neapleisti  ir likusį nėštumo laiką. Dar pažiūrėsim...

Vėliau vaikščiojau po gimtojo miesto centrinę gatvę. Minutei stabtelėjau prie Kauno Rotušės  fotografijos žiemą. Eglutė, sniegas. Šią žiemą ateisime pasigrožėti miesto puošmenomis jau su pagausėjusia mūsų šeima. (Šioje vietoje turėtumėte perskaityti jaudulingą atodūsiuką ir kartu su manimi per žingsnį priartėti prie svaiginančiai kvepiančios laukimo atomazgos).

Iki susiskaitymo...arba susimatymo:) Kaip kam patogiau.