Sveikos, mamytes, tėveliai ir visi mamyčių klubo skaitytojai. Tęsiu savo blogą ir dalinuosi naujienomis.
Pagaliau įpusėjo vaikučio sutiktuvių darbai. Aišku man vyras patikėjo pasirūpinti kraiteliu vaikiukiui. Taigi, pagaliau, pagaliau išsirinkau lovytę, kuria naudosis mūsų vaikelis. Išties galiu atvirai pasakyti, kad išsirinkti iš tokios gausybės pasiūlos, kai dar neturi patirties su vaikų auginimu itin sunku. Teko pasitelkti knygas bei iternetą ir išsiaiškinti, ko išties mes ieškome. Nors vaikiuko dar neesam sutikę ir dar tik įsivaizduojam, kaip jis atrodys ir koks bus, bet stengiames, kad jis turėtų viską kas geriausia ir gražiausia. Aš lovyte labai patenkinta, o vyras patrvirtindamas lovytės pasirinkimą sako, kad mažiukas gyvens kaip karalaitis savo apartamentuose.
Kadangi pagal zodiaką esu svarstyklės vaikiuko kraitelio ruošimas man tirkas iššūkis. Ir kai jau atrodė, kad po mėnesių mėnesiais ieškotos lovytės didžiausios paieškos baigtos prasidėjo vežimėlio paieškos.
Ir čia vyko įtempta kova tarp patogumo, funkcionalumo ir grožio. Tačiau, po ieškojimų ir debatų atrodo, kad išspręstas ir šis sunkumas. Beliko tik užssisakyti vežimaitį.
Besidomėdami ir sekdami, kas dabar vyksta su mažiuku mano pilvelyje iššiaiškinome, kad yra galimybe pamatyti mažiuką, kol jis negimęs dar aiškiau. Kalbu apie 3 D/4D echoskopą. Kam dar neteko girdėti tai- ultragarsinis tyrimas atliekamas tuo pačiu principu kaip ir 2D. Skirtumas tas, kad 2D išgauna vaisaus plokštuminį (pjūvinį) vaizdą, o 3D – vaisiaus paviršinį vaizdą. 4D reiškia, kad statinei 3D nuotraukai suteikiamas judesys. 2D tyrimo pagalba gydytojas echoskopuotojas gali matyti skirtingus vaisiaus vaizdo pjūvius, tuo tarpu, atliekant 3D/4D echoskopiją matomas tik vaisiaus paviršius. Gydytoja minėjo, kad tinkamiausia šį tyrimą atlikti po 30 nėštumo savaitės.
Planuojame pasinaudoti šia galimybe ir susipažinti su mažiuku iš arčiau.
Mano sveikata per pastarąją savaitę pernelyg nepakito. Kojos vis dar netinsta, tačiau kartais anksti ryte 6-7 val. atbudus jau sunku būna užmigti, bet guliu, kol užmiegu, nes nuovargis kaip ir nėštumo pradžioje pamažu grįžta ir suprantu, kad ilsėtis turiu dar daugiau.
Vėl nekantriai laukiame kito vizito pas gydytoją, balandžio pabaigoje, kol vėl pamatysim mažiuką, kuris auga ir tą jaučiame, nes judesiai tampa vis stipresni. Net nereikia uždėti rankos ant pilvelio, jau gali matyti kaip mažiukas juda ir kilnoja pilvo sieneles.
Taigi kiekviena diena mums dabar pilna pasiruošimo, gerai, kad liko didžiausi darbai nuveikti. Ypač perskaičius jau antra kartą tapusios mama Ramunės istoriją, kad vaikiukas gimė ankstėliau ir net trimis savaitėmis stengiamės susiruošti, kiek galima anksčiau. Kartais pagalvojam, o kas jei vaikiukas gims anksčiau, tačiau kiek teko skaityti, ypatingo pavojaus mažiuko sveikatai jau nekiltų. Taigi kantriai laukiame ir tikimės, sutiktuvių laiku.
