Paslapčiuko dienoraštis: Jaukiai. Nekantriai. Džiaugsmingai? 41 savaitė.

Viskas prasideda nuo to, kad iš visos širdies apkabinu gerokai išsprogusį savo pilvą.

Ne pilvą – namelį.

Ne namelį – tvirtovę.

Užuovėję.  

Šilčiausią ir jaukiausią lopšį.  

Švelniai, o mintyse jį tiek glaudžiu, tiek spaudžiu, kuo labiau į širdį, į minties kerteles. Nubraukiu ašarą, šypsausi, šiek tiek isteriškai juokiuosi. Noriu užrakinti giliausiuose prisiminimų stalčiukuose. Dar neseniai kūrėsi Paslaptis... įsitvirtino. Ej, jam ten patinka...

Ar mažai  40 savaičių išjausti? Išsimėgauti?

Mažai, kai tuo iš tiesų ir nuoširdžiai mėgaujiesi.

 Mažai, kai iš pradžių dairaisi baimės kupinomis akimis, bijodamas kažko... kažko apie ką tiesiog bijai ir nedrįsti daugiau galvoti.

Mažai, kai iš pradžių tik lauki. Viltingai, o ne nuoširdžiai mėgaujiesi.

Mažai, kai supranti, kad tuoj jau beveik pabaiga... ir nespėjai pasimėgauti.

Mažai, kai jautiesi tokia ypatinga ir supranti, kad ta ypatybe lyg ir tik dabar patikėjai. Iki šiol juk buvo tik baimės akys, ir tik  viltingas laukimas.

Mažai, kai supranti, jog artėja metas išduoti savo koduotą bendravimą ir pagaliau savo paslaptį parodyti visiems, leisti visiems ją užuosti, ją paliesti, ir ja džiaugtis.

Ja džiaugtis. Čia kažkoks kabliukas, kuris pamažu, labai pamažu nori paimti viršų mano savanaudiškuose mėgavimuose. Juo džiaugsis visi. DŽIAUGSIS. Ir aš, mes abu, galime tiek daug žmonių suteikti džiaugsmą...

Gal jau metas?

Kaip visada jautriausias mintis sugalvoju sėdėdama po savo stoglangiu. Kartais jame žaidė aštrus saulės spindulys, akinantis - todėl užsimerkdavau. Kartais ritosi skaidrus lietaus lašas, o kartą buvo apsiklijavęs obels nurudusiu lapeliu. Kokį kartą  jis buvo išpieštas šalčio raštais. Šiandien – toks melsvai juodas, bet toks tykus tykus. Ramus kaip mano mintys besisukančios galvoje, spurdančios sieloje, besiveržiančios čia pat maigant juodus klaviatūros mygtukėlius.

O tu paslaptingas iki galo... rodos, reikia man norėti nebeišjausti iki galo, o tavęs paprašyti. Susikaupk ir tu minutėlei, dar valandėlę pažaiskime futbolą, aš kaip visada taikliai stovėsiu vartuose ir bandysiu suskaičiuoti tavo spyrius. Tada prisimink, kad viskas dėl džiaugsmo, dėl laimės, dėl dar daug daug laukiančių paslapčių, kurias Tu nusiteikęs pažinti... o aš tau padėsiu. Padės ir  visi, kurie be galo nori tavimi džiaugtis. Ir... Pasirodyk....

Pagaliau, rodos, tam nusiteikiau... Labai labai prašau imk ir pasirodyk. Paskęskime jaukiuose namuose kvepiančiuose saldžiu pieneliu ir pasidalinkime džiaugsmu su visa šeima (arba meilėmis kaip sako tavo broliukas)

xxx

8 cm pėdutė švelniai išsilenkia ir  baksteli į savo jaukaus lopšio kampą. Sugavau!

40-41 nėštumo savaičių: Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>