Besilaukiančių pašnekesių forume gruodį vadiname mūsų mėnesiu. Tuo pirmiausia ir pasidžiaugsiu. Labai norėjau sulaukti gruodžio. Kažkodėl keistai gražus mėnesis, turintis daug ypatybių.
Pirmiausia tai žiemos mėnesis. Pirmas žiemos mėnesis. Dar nenusibodęs, o kaip tik toks kupinas laukimo, pvz. norime pasidžiaugti pirmosiomis snaigėmis, o sniego kasimas skamba kaip linksma atrakcija kol dar pati graži pradžia. Be kita ko ant pusnių supasi mano gimtadienis. Nuostabiai ypatinga diena. Kitoje pusnyje nosį iškišusi laukia ir vyro gimimo diena. O kur dar mandarinais, cinamoniniais meduoliais kvepiančios Kalėdos? Gruodį namus intensyviai lanko ir nykštukai. Su kaimynais nejučiomis imi konkuruoti, kieno namas labiau mirgės nuo lempelių gausos. Ant kūno priglunda mezginių raštuoti drabužiai, kojos šyla vilnos šlepetėse, delnuose garuoja spaudžiamas arbatos puodelis, židinyje spragsi malka, ant stalų nugula briedžiais, snaigėm margintos staltiesėlės, žvakidėse plevena liepsnelės. Toks yra gruodis. Įprastai mums. Bet šiemet šis paketas pasipildė dar vienu „ingridientu“ – dar vienu laukimu, dar vienu papildomu netikėtumu, dar vienu, ko gero, didžiausiu, stebuklu. Stebuklu, kuris neša truputėlį baimės, truputėlį nežinomybės, truputėlį perdėto imbierinio skonio...
Aš visai nepavargau. Nesikankinu ir niekas manęs nekankina. Neskauda. Nepuškuoju. Naktimis miegu gerai, rytais niekaip nesugebu atsikelti - kaip meškutė sau jaukiai parpiu iki 10. Džiaugiuosi kad Markas miego klausimu man puikiai palaiko kompaniją. Pristačiusi savo turtą į darželį, dar turiu jėgų po didžiuosius PC ieškoti dovanėlių, niekučių kalėdinėms dekoracijoms, galiu vairuoti ir veikti įprastai. Dar nepavargau, dar neatsibodo, dar nenoriu pagalvoti apie savo padėties pasikeitimą. Žinau, kad gimęs leliukas atneš nuostabiausių naujų patyrimų, bus nepaprastai gera jausti kūdikišką kvapą, bet... kol kas man dar labai gera jausti jį spurdantį savo viduje.
Atrodo spėjome užbaigti ir vonios kambario įrengimo darbus, o mano tėtis padovanojo nuostabiausią dovaną – vonią. (Žinau, kad kartais jis paskaito mano mintis, todėl dar kartą ir čia viešai dėkoju - ačiū ačiū ačiū). Šis daiktas yra gėrių gėris, mano svajonė. Prisimenu vaikystėje su putomis, žaisliukais maudydavausi, paskui ją pakeitė dušas. Ir nuo tada vonia tapo toks labai norimas ir ilgesingas daiktas, kurio taip paprastai neįsigysi. Atrodo pagaliau, svajonė išsipildys. Labai noriu iki didžiojo susitikimo pagulinėti joje pilnoje putų. Kol neturime vonios pasilepinti buvome ištrūkę į Harmonizacijos parką,baseinus, bet labai gaila, kad ten negalima vestis vaikų. O aš ar labai noriu trise ištrūkti kažkur šeimyniniam pavakarojimui, kol dar viskas žinoma, įprasta, aišku ką reikia su savimi pasiimti ir galima tikėtis kaip ta pramoga mums patiks. O tada, po ypatingo trijulės šeimadienio, būsiu pasiruošusi susitikti su pienišku savo leliuku ir planuoti naujais iššūkiais paremtą kasdienybę.
jaldija
pypse
motinysteveza