Sveikos, mamytes, tėveliai ir visi mamyčių klubo skaitytojai. Esu Neringa- neilgai trukus būsima mama. Šiuo metu su vyru bei dviem katėmis, kurios, beje, itin supratingos ir užleidžia man visa lovą, pradėjome 2- ąją laukimo savaitę. Vaikutis bus mūsų pirmagimis. Gimti turėtų birželio pabaigoje.
Su vyru esame bendraamžiai ir kaip gydytoja sako, dar labai jauni. Galbūt todėl mano nėštumas, spjaunu per kairį petį, kol kas jokių nemalonių staigmenų nepateikė. Taip, rytinis pykinimas mane aplankė, taip nuotaikos svyravo, taip pirmaisiais mėnesiais kankino nemiga, tačiau nerimauti dėl vaikelio sveikatos ar būkles neteko. Tyrimai lankantis pas gydytoja visuomet puikūs, geriu tik vienus papildus skirtus nesčiosioms, todėl galiu sakyti, kad mano gyvenimas teka įprasta vaga.
Įžengus I trečiąjį trimestrą, kartą sulaukiau klausimo iš vyro- kas nėštumo metu iki šiol buvo sunkiausia. Sukau galvą, mąsčiau, ką galėčiau jam atsakyti. Nebuvo taip paprasta, nes ypatingu sunkumų neatsirado, bet tada prisiminiau- nuolatinis noras valgyti ir dar skaniai, saldžiai, daug. Štai, kas man yra sunkiausia. Jei savęs neribočiau būna dienų, kad valgyčiau ir valgyčiau. Buvo dienų, kai norėjosi aštraus maisto, buvo dienų, kai norėjosi sūriai- visas virtuves išbandėm, bet niekas niekada neatstojo saldžiai. Aš ir sakau savo vyrui- kad suvalgius saldžiai mano kūną užlieja geriausi jausmai, bet, deja, is cukraus maža naudos. Per prabėgusias 27 savaites priaugau 7.1 kg. Norėčiau neperkopti 11 kg., kad ateitis būtų lengvesnė.
Su vyru esame nutarę, kad iki gimimo nenorime žinoti, kas gims berniukas ar mergaite, tačiau žinau, kad jo širdis šaukia- BERNIUKas, o mano- MERGAITĖ. Nuo pirmos mūsų pažinties dienos, mano vyras toks, apie kokį svajojau ir per bendrą kartu praleistą laiką, jau 7 metus, nors vedę esame vienerius, manimi be galo rūpinosi. Tapome ne tik vyru ir žmona, bet draugais, palydovais, bendraminčiais. Taigi ir mano širdis pamažu pradeda šaukti- BERNIUKAS. Tačiau, žinau, kad ir kas gimtų būsime be galo laimingi. O ir mano vyras jau pratęs moteriškoje aplinkoje- su manimi ir dviem katėmis.
Apie blogo rašymą mąsčiau jau kuris laikas, tačiau tas ramus laukimas vis sukurdavo klausimą- apie ką aš rašysiu? Rašysiu apie save, savo šeima ir kaip mums sekasi susidoroti su vaikelio laukimu, auginimo išūkiais, džiaugsmais ir negandomis.
Skelbiu savo blogą- Pūkų šeimos istorija- atidarytą. Taigi susipažinkim- labas aš Neringa. O kas tu?
http://www.mamyciuklubas.lt/user/activate/c673cb76622f9932dde00a323aedd087d4a02dcc/
floryte
lina_baj
Raudonas balionėlis