Sveikos, Mielosios !
Dabar jau žinau kada moteris tampa pati laimingiausia - kai po jos širdimi plaka dar viena širdis :)
Nuostabiausias jausmas gyvenime, kai Tau rodo kur pas tave pilvelyje gyvena nauja givybė. Aišku, ji vos sezamo sėklos dydžio, sunkiai įžiūrima, bet vistiek begalo pasakiška...
Tas pirmas vizitas visada manau toks, išpradžių baiminies, kad viskas būtu gerai ir kad leliukas nesugalvotu pabėgti iš pilvelio. O daugiau jau ginekologės žodžiai, kurie pradeda glostyti širdį:
- Taip, Jūs tikrai laukiates. Sveikinu, būsimą mamytę :) (jau tada pradeda drebėti rankos ir kojos, ateina jauduliukas ir drauge vyksta suvokimas, kad tikrai aš būsiu mama)
- Jūsų vaikutis vystosi kolkas labai gerai. (ir tada dingsta visą laiką jausta įtampa)
O jau kai pildome nestukės kortelę, sunkiai kas besigirdi... aplanko euforija - viduje šilta, malonu, veide atsiranda kvaila šypsena, rankos automatiškai glosto pilvelį ir mintyse kirba viena mintis : "vaikuti laikykis ir toliau taip, mes Tave labai mylim".
Šiaip ne taip baigiame pildyti visus duomenis, gaunu daug patarimų ir žinoma daugybę tyrimų. Kol jin rašė visus tyrumus ir aiškino kodėl aš visą tai turiu pasidaryti mintyse kirbėjo viena vienintelė mintis: "aš taip nekenčiu ir bijau ligoninių, bet dėl Tavęs viską viską ...."
Pirmam vizitui buvo viskas, atsisveikinom. Išėjau begalo laiminga :)) skubėjau namo, kad tokią laimę galėčiau pasidalinti su būsimu tėčiu. Kirbėjau iš nekantrumo viską Jam papasakoti.
Rankose laikiau pirmąją vaikučio nuotraukytę ir bandžiau viską atpasakoti tetukui, ką aš pati girdėjau.
Mes abu laimingi ir kažin ar tai apsakoma. :) Tikimes viso ko geriausio, skubėsime dabar į ligoninę tyrimams. O tada lauksime antro vizito pas ginekologę, kuris spėju taip pat džiugins ir glostis širdutę. Tikiuos tos dvi savaitės praeis greitai ir be rimtų rūpeščių. :)
Nuoširdžiai, būsima mamytė ***
