R.Šemeta įsitikinęs, kad įmanoma gimdyti nejaučiant skausmo

Gimdyti su šypsena įmanoma, - sako Nėščiųjų mokyklos vadovas, garsus akušeris ginekologas Romualdas Šemeta. 

Laimės pojūtį teikia vien mažylio pasirodymo nuojauta

Nėštumo pabaigoje, likus iki gimdymo maždaug 1–1,5 mėnesio, jaučiami paruošiamieji gimdos sąrėmiai. Nuo gimdymo sąrėmių jie skiriasi tuo, kad yra nereguliarūs. 

Gimdymas prasideda tam tikru momentu, nepriklausomai nei nuo moters, nei nuo ją supančių žmonių norų. Lemiamas veiksnys, skatinantis gimdymo pradžią, yra fiziologinis ir psichologinis vaiko pasiruošimas gimdymui.

Gimdymo pradžia kiekvienai moteriai nustatoma individualiai. Pirmas gimdymo periodas – pats ilgiausias – tai ne tik gimdos kaklelio atsivėrimas, bet ir kiti tikslingi gimdymo proceso ypatumai. 

Išsilavinusi moteris kiekvieną gimdos susitraukimą suvokia kaip mažylio pasirodymo pasaulyje pažadą. Džiugesys, pasitenkinimas ir palengvėjimas – tokia natūrali emocinė reakcija turėtų būti gimdymo pradžioje. Laimės pojūtį teikia vien mažylio pasirodymo nuojauta. Tuo metu dauguma moterų pirmą kartą turėtų suvokti savo asmenybės reikšmingumą.

Svarbiausia gimdymo jėga yra gimdos raumens susitraukimai arba sąrėmiai. Gimdymo metu vaiko galvutė praeina gimdos dalį, kuri turi ypač daug  nervinių galūnių. Stiprus jų dirginimas gali sukelti skausmą.  

Praėjus sąrėmiui, gimdos raumuo atsipalaiduoja, į jį tuoj pat patenka kraujo, prisotinto deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tokiu būdu gimdos raumuo atstato savo gebėjimą intensyviai susitraukti kitą kartą. Jeigu kas nors trukdo atsipalaiduoti (pavyzdžiui, baimė), kraujo pritekėjimas į gimdą sumažėja, kaupiasi įvairių medžiagų apykaitos produktų, kurie sukelia gimdos kraujagyslių spazmą.

Skausmas padidėja, susidaro užburtas ratas, skatinantis skausmą. Kad gimdymas vyktų normaliai, reikia visiškai atpalaiduoti gimdos ir viso kūno raumenis.

Gimdymo metu vaikutis taip pat yra aktyvus

Jeigu dėmesingai stebėtume sąrėmių eigą, pamatytume, kad kiekvienas sąrėmis prasideda nuo aktyvaus mažylio galvutės judėjimo. Moterys gerai jaučia šį judesį, kadangi jo galvutė prisispaudusi prie įėjimo į mažąjį dubenį arba įėjusi į jį.

Paprastai praėjus kelioms sekundėms po tokio aktyvaus vaiko judesio, prasideda sąrėmis. Kiekvieno sąrėmio metu (o taip pat ir per stangas), vaikas pats stipriai stumiasi išorėn, galūnėmis atlikdamas šliaužimo judesius ir įsigręždamas galvute į gimdymo takus. Susidaro įspūdis, jog jis bando išlaisvinti sau kelią. Taip iš tikrųjų ir yra. Nuo mažylio pastangų priklauso jo gimimo greitis: vaikai, kurie prideda vos pastebimas pastangas išeiti į pasaulį, gimsta ilgiau negu vaikai, parodę didelį aktyvumą. 

Gimdymo pradžią informuoja ritmiškai pasikartojantys sąrėmiai. Iš pradžių pauzės tarp sąrėmių būna įvairios trukmės: nuo 20 minučių iki 5 minučių. Dabar pagrindinis poros devizas – neskubėti. Šiuo laikotarpiu didelės reikšmės turi moters emocijų būsena: kuo ramesnė moteris sutinka gimdymo pradžią, tuo mažiau ji jaučia diskomforto. 

Gimdymo eiga vystysis geriau, jeigu moteris kuo ilgiau bus savoje, jaukioje namų aplinkoje. Moterys dažnai teiraujasi, kada reiktų vykti į gimdymo skyrių.

Viena iš dažniausių klaidų, kurias daro moterys – neįsitikinusios dėl reguliarių sąrėmių pradžios skuba į ligoninę.  

Nustačius, kad sąrėmiai reguliarūs, vykti į gimdymo skyrių reikėtų, kai sąrėmiai kartojasi kas 3-4 minutes, o iki to laiko ypač svarbu būti ramiems: užsiimkite kuo nors, judėkite. Galima šiuo metu pažiūrėti kokią nors įdomią kino komediją, taip atitrauksite dėmesį nuo sąrėmių, pasigamins daugiau endorfinų, padėsite gimdai ramiai dirbti savo darbą. Kai tik atsiranda sąrėmis, reikėtų stengtis kuo geriau atsipalaiduoti. 

Pirmajam gimdymo periodui – gimdos kaklelio atsidarymui – būtina netrukdoma ramybė be fizinės ir protinės įtampos. Labai gerai tuo metu galvoti apie gėrį, kurį moteriai dovanojo Gamta, apie laimę duoti gyvybę  naujam žmogui. Aplinkiniai tuo metu turėtų stengtis palaikyti moterį, tikindami, kad viskas bus gerai. Moterys, galvojančios apie tai, kad gimdymas turi vykti kuo greičiau, iš tiesų lėtina jį ir gali net visiškai sustabdyti.

Moteris negali valdyti sąrėmių pagal savo norą. Tačiau jos psichologinė nuostata gali turėti įtakos gimdymo veiklai. Pavyzdžiui, nuo moters psichinės nuostatos gali priklausyti sąrėmių jėga, jų efektyvumas ir ypač skausmo pojūčiai. Pasiruošusios gimdyti moterys jaučia mažiau skausmo negu nepasiruošusios. 

Tinkamai nusiteikusi moteris gali gimdyti beveik nejausdama skausmo. 

Tai rodo nauja mūsų Nėščiųjų mokyklos gimdymo metodika „Gimdymas su šypsena“, moterų parašyti laiškai.

„<...>Paskutinę  savaitę iki gimdymo pastebėjau, kad kažkas vyksta ne taip. Apsilankiusi pas gydytoją sužinojau, kad jau išėjo gleivių kamštis ir viskas dabar gali įvykti bet kada... Dar kartą apsilankiau gimdymo pasiruošimo kursuose, pakartojau medžiagą, kaip gimdyti natūraliai ir lengvai. 

Namuose vis dar sau ir vyrui kartodavau gimdymo eigą, ką ir kaip reikia daryti, kvėpavimo ir masažo pratimus... Vieną naktį nubėgo vaisiaus vandenys... Stebėjome 15 minučių, sąrėmiai vyko kas 6 minutes... 5.30 val. mes jau buvome gimdymo namų  priimamajame, sąrėmių dažnumas buvo kas 2 min... Pasėdėjau vonioje 4 sąrėmius, kol pajutau didesnį norą stumti. Tada jau pati pasiprašiau išlipti. Taigi po 3 stūmimų, 6.56 val., apimta begalinio laimės jausmo, jau glaudžiau prie krūtinės savo mažąjį angelėlį. Viskas praėjo labai greitai, pagimdžiau tikrai natūraliai ir lengvai<...>"

Moteris sąmoningai negali reguliuoti sąrėmių, bet pasirodo, kad tai gali daryti dar negimęs vaikas. Teigiama, kad užsitęsus gimdymo eigai ir mažyliui pavargus, jo organizmas jėgoms atstatyti išskiria atitinkamas biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sulėtina gimdymo veiklą, kartu sudarydamos sąlygas jam pailsėti. Savaime suprantama, tokiu metu įsiterpiant į gimdymo eigą medikamentais, skatinančiais gimdymą, padidėja komplikacijų tikimybė. 

 Tad, džiaugsmas, pasitenkinimas, laukimas ir lengvumas, turėtų būti pagrindiniai emociniai pojūčiai gimdymo pradžioje.   

Všį "Mama, tėtis ir Aš"

Nėščiųjų sveikatingumo mokykla

Tauro g. 10, Kaunas

Tel. (8 37) 348357, 764262; Mob. 8 687 64757