Kaip ir kiekvienas vaikas ar netgi kai kurie suaugusieji laukia savo gimtadienio, taip jo laukia ir dar vienas, šiek tiek perauges vaikas. Tai aš!!!!!! :))) Taip buvo ir manau kad bus ateityje:) nu nekantri aš, ir nieko negaliu sau padaryt:) O kadangi mano gimtadienis yra rudenį, tai visą gyvenimą laukiau ateinančio rudens. IR man jis patinka. Rudenį man buna laaaabai gera, ir nuotaika visada būna kitokia, negaliu paaiškint kodėl. (Manau visgi yra tiesos, kad žmogus geriausiai jaučiasi tuo metų laiku, kurie jie patys yra gimę).
Be abejo, kaip ir priklauso, aš jau rugsėjo pradžioj pradėjau vyrui skelbt aliarminius priminimus apie savo gimtadienį, ir ko noriu dovanų:
-"Aš gi tau palengvinu užduotį, kad nereiktų sukt galvos"
-"Tai kad man nuo tavo sąrašo dar labiau galva susisuko".
Tokie dažniausiai pas mus dabar vyksta dialogai:))) (Kokia aš bjauri) Bet, mano vyras išgudrėjo ir vieną dieną pareiškė, kadangi aš gimiau spalį, tai mano gimtadienio dovana, kurią jis man įteiks, bus mūsų princesė, kuri beje tikrai turėtų gimt panašiai, kaip ir mamytė! Vienu žodžiu, išsisuko vyras iš padėties:)) Tai dabar dar pagalvojau, kad jau apie dovanas, kurias vyrai dažniausiai žmonom dovanoja, gimstant jų stebuklėliam, man jau nebereikėtų net tikėtis:)
O dabar apie tuos rudens "privalumus". Kaip žinia, tai ne tik gražus, bet ir ligų ar bacilų pilnas metas. Visada galvojau, kad būnant namie, neįmanoma užsikrėsti, ar susirgti. Aišku, visada yra išimčių. Todėl dabar mano lovos rėžimas padvigubėjo:( Dabar ne tik kad man negalima keltis iš lovos, bet aš to net ir nepajėgiu padaryti, nes dar ir susirgau. Aišku, bacilą manau parnešė namo vyras, nes stebuklingu būdu aš jos gaut negalėjau:))) Kadangi man ir taip buvo sunku kvėpuoti dėl didėjančio arbuziuko, tai dabar per nosį to daryti praktiškai neįmanoma:( Ką padarysi, teks kentėt! Toks jau tas mūsų ruduo. O jau ir kai paskaičiuoji dieneles, tai ne tiek baisiai daug jau mum ir beliko:) Laukiam, nesulaukiam....:)
P.S. Nerti taip ir neišmokau.... gėda tau, Gintare, gėda! Nesutverta matyt aš tam, arba kalti mano patinę pirštai (aišku, aš pasiteisinimų sau visada visokių galiu prisigalvot...:))) )
