Sveiki, mano vardas Odeta, man 31 metai, su vyru susituokę esame jau virš 4 metų ir auginame sūnų, šiuo metu jam 2metai ir 1mėn. Tad laukiame savo antro vaikelio.
Aš jau laukiuosi 26 sav., paklausite kodėl tik dabar prisijungiau prie rašančiųjų? Atsakymas – bijojau rašyti,kurti gražią,kartais ne tokią gražią kasdienybę, kurios pradžia buvo tokia neužtikrinta. Mamyčių klubo skelbimą – kad ieško besilaukiančių mamų,kurios norėtų rašyti ,mačiau kelis kartus ir vis buvau parašiusi laišką,bet taip jo ir neišsiunčiau, nes vis mintyse kirbėjo, “o kas, jei teks atsisveikinti su nėštumu”. Mamyčių klubą seku ir skaitau straipsnius jau senai, kaip naujai mamytei su pirmagimiu tikrai buvau ir esu atradusi daug naudingos informacijos.
Tad trumpai, kodėl kirbėjo blogos mintys ir nepradėjau rašyti anksčiau. Su vyru visada norėjome dviejų vaikelių, tačiau galvojom, kad skirtumas tarp jų turėtų būti didesnis, nes pirmagymį pati ilgai maitinau, naktim prastai miegojo ir keldavosi kartais net po 20 kartų, tad norėjosi kažkiek atgauti jėgas. Per profilaktinį pasitikrinimą pas ginekologę, ji pasakė, kad mano kiaušidės nėra visai vaisingos, todėl antro vaikelio gali būti sunku susilaukti – tad jei norim, nėra ko laukti, o reikia bandyti, nes pagal ją laiko nedaug, o po to gali būti tik sunkiau ir sunkiau. Grįžau namo ir nutarėm bandyti, nusprendėm – kaip Dievas duos taip ir bus. Ir ką Jūs galvojate – pavyko iš pirmo karto, buvo netikėta tiek mums, tiek mano organizmui. Organizmas patyrė “šoką” ko pasekoje susirgau kūno pūsleline – prasidėjo vaistų gėrimas didelėmis dozėmis, vaistų daug – nėštumo tik pradžia ir visokios mintys, kaip bus ar vaistai nepakenks ir t.t.
Štai tokia nėštumo pradžia, jau turbūt pavargot ir skaityti, kitame bloge parašysiu kaip sekėsi toliau :)
Egle_Mamyciuklubas.lt