Šį šeštadienį laidoje "Mamyčių klubas" sezoną pradėjome ypatingai - pristatėme jums ypatingą viešnią, kuri greitai greitai susilauks... super mažylės! Kviečiame į šiltą, pilvotą ir labai jaukų susitikimą:
- Nieko kito nelieka, tik paprašyti - prisistatykite. Kas jūsų šeimos nariai, kuo jie užsiima ir kaip gyvena?
- Mūsų šeima šiuo metu – Ramunė, Marius ir Domas Buivydai. Abu su vyru esame IT specialistai. Na tik žinoma, aš pastaruoju metu darbą iškeičiau į motinystės atostogas namuose, kur stengiuosi ilsėtis ir laukti super mažylės. Sūnus Domas lanko darželį, į kurį eina su didžiausiu malonumu.
- Kaip sužinojote, kad laukiatės? Ar planavote šeimos pagausėjimą?
- Taip – šis šeimos pagausėjimus buvo labai lauktas ir planuotas, norėjome, kad sūnus turėtų brolį arba sesę – kasdieninį žaidimų draugą, su kuriuo vėliau galėtų dalintis gyvenimo džiaugsmais ir vargais. Kadangi nėštumą planavome, šįkart nėštumo testo net nepirkau... (juokiasi) įtardama, kad nauja gyvbė jau užsimezgė, užsirašiau pas gydytoją, kuri tai ir patvirtino.
- Tobula šeima - vyresnis broliukas ir mažoji sesytė. Kas labiausiai norėjo mergaitės?
- Na tikėkimės, kad pilvelyje sesė (šypsosi). Iš tiesų, aš pati visuomet turėjau tokį idealios šeimos paveikslą – vyresnis brolis ir jaunesnė sesė, tad panašu, jog tokį paveikslą ir turėsime savo namuose, tačiau nuo pat pradžių laukėme su mintimi, kad visiškai nesvarbu kas gyvena pilvelyje – sesė ar brolis – bus be galo lauktas ir mylimas mažylis.
- Kiek dabar jūsų nėštumui savaičių?
- Šiuo metu eina 39 savaitė, formaliai iki gimdymo liko lygiai 14 dienų.
- Kaip šis nėštumas? Kuo skiriasi nuo praėjusio?
Abu mano nėštumai tikrai skirtingi. Domo laukimas buvo labai sklandus ir lengvas. Iki paskutinės dienos dar galima sakyti bėgiojau – paskutinę dieną gaminau vakarienę, pavalgę važiavom apsipirkti, o naktį staiga į ligoninę gimdyti (juokiasi).
Šįkart nėštumas kiek sunkesnis... Nuo pat pradžių intensyviai puola įvairios bacilos, keletą kartų teko ir antibiotikus gerti... Taip pat man buvo nustatytas nėščiųjų diabetas, dėl kurio turiu laikytis tam tikros dietos, atidžiai stebėti ką ir kiek valgau. Žinoma, laukiantis pirmą kartą turi žymiai daugiau laiko sau – tąkart skaičiau daug knygų – apie nėštumą, apie mažlio priežiūrą, lankėme įvairius kursus. Dabar gi laiko ir dėmesio labiau reikia vyresnėliui, nenorime, kad jis jaustųsi tarsi „nustumtas į antrą planą", tad abu su vyru stengiamės dėmesio jam skirti kuo daugiau. Tad tiek skaitymui, tiek poilsiui laiko lieka gerokai mažiau.
- Ar lankėte sportą, baseiną ar kursus?
- Baseinas buvo planuose, tačiau kadangi intensyviai puolė bacilos – daugiau teko lankytis pas gydytojus, nei baseine ar sporte. Na o turint trimetį namuose – sporto dažnai būna pakankamai (kvatoja).
- Kokia jūsų profesija? Kada išėjote gimdymo atostogų?
- Esu IT specialistė. Gimdymo atostogų išėjau kaip ir yra skirta, tiksliau dar dviem savaitėm anksčiau, kadangi turėjau prikaupusi atostogų dienų. Buvo vasaros pradžia, nebelabai norėjosi sėdėti biure.
- Kiek planuojate būti motinystės atostogose?
- Jeigu viskas bus pagal mūsų planą – motinystės atostogose planuoju būti vienus metus. Tiek pat buvau ir su pirmagimiu. Domui suradome labai nuostabią auklę, tad ramia širdimi ėjau į darbą. Esu toks žmogus, man reikia ir kitokios veiklos, reikia darbo.
- Ar žinote, kur gimdysite?
- Planuoju gimdyti Santariškių klinikose, čia dirba mano nėštumą prižiūrinti gydytoja.
- Ar gimdyme dalyvaus vyras?
- Jeigu gimdysiu natūraliai – tuomet vyras dalyvaus.
- Koks buvo pirmasis gimdymas?
- Domas gimė per Cezario pjūvio operaciją. Paskutinius du nėštumo mėnesius jis pilve buvo įsitaisęs skersai (taip matyt buvo patogiausia), dėl to žinojome ir laukėme planinės operacijos. Tiesa, planinės datos tuomet nesulaukėme – sūnus nusprendė, kad nori mus pamatyti savaite anksčiau, nei buvo suplanavusi gydytoja.
- Kokios tos paskutinės laukimo savaitės?
- Paskutinės savaitės – ir džiugios ir sunkios J Džiugios – kadagi kasdien žinau, kad jau tuoj tuoj ta diena, kai pamatysim mažylę. Sunkios turbūt labiau fiziškai – jaučiuosi didelė ir nerangi, taip pat dar daug nežinomybės... Šįkart pilvelio gyvetoja taip pat vis dar „neprisiparkavusi" taip, kad galėčiau gimdyti pati. Tad ištiesų nežinau, kaip gimdysiu. Jeigu vis tik įsitaisys taisyklingai atėjus laikui gimdyti – tuomet gimdysiu natūraliai, jeigu ne – tuomet vėl Cezario operacijos pagalba. Esu nusiteikusi abiems variantams, tačiau aš žmogus, kuris mėgsta planuoti, todėl ši nežinomybė praktiškai iki paskutinių dienų kiek neramina. Na, bet nepaisant nieko – kasdien vis labiau laukiu tos dienos, kada galėsiu paimti mažylę ant rankų ir pabučiuoti.
Kristinos Aleksynaitės nuotraukos www.kristinaaleksynaite.com
Liucyte
floryte