laba diena,
labai noriu su jumis pasidalinti savo gimdymo istorija, ir taip pat nuomone apie vyro dalivavima gimstant vaikeliui.
visas gimdymas buvo labai sklandus, prasidejo laiku ir naturaliai, visa laiką žinojau, kad gimdyme dalivaus ir vyras, neneigsiu iš pradžių ši mintis, gal kažkiek ir gązdino, nes daugumo šnekėjo, kad tai nėra pats gražiausias vaizdas, vyrai būna išsigąsta tai ką pamato, gimdymo metu ir, kad tai turi likti moters paslaptyje. Vyro dalivavimui gimdyme mes nesiruošeme (nevaikšiojome kartu į paskaitėles, pas gyditoja, nes vyras daug dirbo ir tiesiog nepavykdavo to padaryti), bet juk nei viena moteris negali to uždrausti, jei vyras pageidauja, būti šalia, kai gimsta jų vaikelis. viso neštumo metu mes abu ruošėmes tam stebuklėliui, pirkome įvairius daiktus, remontavome namus, padidinome kambarį. nors vyras poto prisipažino, kad taps tečiu suprato tik tada, kai vežė mane į ligonine, o visiškai tuo įsitikino, kai jau laikė mūsų sūnų ant rakų. taigi mielos mamytės, nesigazdinkite šios minties,kad vyras nori būti visada šalia, pati tai patyriau ir tikrai galiu drąsiai sakyti, kad nieko baisaus, kaip tik priešintai, vyro palaikymas ir buvimas šalia tam gyvenimo etape yra begalo svarbus ir naudingas. taip pat nepamirškime ir savo mylimų vyrų, tėvelių ir atsižvelkime į jų poreikius ir norus. dalyvavimas gimdyme vyrams daug ką reiškia ir ta akimirka yra tokia pat svarbi kaip ir mums moterims. matyti kaip vyras šneka, apie ta minutę kai pirmas išdyko vaikeli, kaip jis tuo dalinasi su kitais ir kokios tuo metu yra jo akys, kokie yra jausmai, be galo smagu. aš esu be galo laiminga, kad vyras buvo šalia, tokiame svarbiame gyvenimo etape ir matė kaip gimsta jo pirmasis sūnus ir taip pat esu labai laiminga žinodama, kiek jam tai daug reiškia ir kaip jis vertina tą akimirką...
